Druskininkų gyventojos 23 metų Robertos P. gyvenimas nuo mažens klostosi itin dramatiškai. Prieš keliolika metų visą Lietuvą sukrėtė žinia, kad ją, dar mažametę, motinos bute seksualiai išnaudojo du girti vyriškiai.
Mergaitė augo išgeriančių, ja nesirūpinančių tėvų namuose, tačiau nepalūžo ir svajojo apie geresnę ateitį.Teismo vertinimu, nuteistajai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jos 15 mėnesių vaiku pasirūpins valstybinės institucijos, o socialiniai ryšiai tarp motinos ir mažametės dukros nebus nutraukti.
Roberta mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre, dėstytojai gyrė ją už pažangą ir meninius gabumus. Be to, mergina artimai susidraugavo su 28 metų Tomu Vyšniausku, nuo jo pastojo ir vylėsi sukurti šeimą.
Tačiau lemtingą naujametę naktį Alytuje pas draugus sutinkant 2008-uosius Robertos planai sudužo į šipulius, o gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Ginčas – dėl trumpųjų žinučių
Nėščia moteris čiupo peilį ir smogė mylimajam tiesiai į širdį. Dūris buvo mirtinas. Kaip teigiama, poros kivirčas įsiplieskė dėl trumpųjų žinučių su sveikinimais, per Naujuosius metus pasipylusių į mobiliuosius telefonus.
Kilo nuožmi pavydo scena ir apie 2.30 val. nakties pora užsidarė virtuvėje pasiaiškinti santykių. Roberta čiupo peilį būdama neblaivi – netrukus po nužudymo jai nustatytas 1,57 promilės girtumas.
Už šią žmogžudystę nėščiajai grėsė iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, vidutinio laipsnio apsvaigimas nuo alkoholio buvo kaltę sunkinanti aplinkybė. Tačiau Kauno apygardos teismas skyrė moteriai mažesnę, nei numato sankcija, bausmę – tik 6 metus kalėjimo.
![]() |
| Karšto būdo mergina vaikystėje patyrė seksualinę prievartą. |
Tačiau netgi tokį verdiktą Roberta įvertino kaip didžiausią neteisybę ir ryžosi iki galo kovoti už save bei 2008-ųjų liepą gimusią dukrelę.
Skundai – iki Aukščiausiojo Teismo
Pirmą sykį gavęs nuteistosios skundą, Lietuvos apeliacinis teismas jį atmetė. Roberta skundėsi toliau – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Pastarojo teisėjai suteikė prasikaltusiai motinai viltį – grąžino bylą Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Roberta užvertė Temidės tarnus argumentais, kodėl neteisinga sodinti ją už grotų. Tačiau Apeliacinio teismo kolegijos pirmininkas Kęstutis Jucys 15min.lt prasitarė, jog „širdis neleidžia“ dar labiau švelninti bausmės: kad ir kaip žiūrėtum, realaus laisvės atėmimo Roberta už sunkų nusikaltimą neturėtų išvengti. Jei Aukščiausiojo Teismo teisėjai mano kitaip, vėl sulaukę Robertos skundo dar galės šiandieninę Apeliacinio teismo nutartį pakeisti.
Atgailauja kaip įmanydama
Kuo teisėjus bandė sugraudinti žudike tapusi moteris ir kaip teismas atrėmė jos advokatų argumentus?
Pirmiausia Roberta prašė atsižvelgti, kad padarydama nusikaltimą pati neteko mylimo žmogaus, būsimo savo vaiko tėvo. Griebdamasi peilio, ji tokių pasekmių nenorėjo.
Kai įvyko tragedija, ji pati apie tai pranešė teisėsaugai, viską papasakojo ir pripažino.
![]() |
| Lietuvos apeliacinis teismas |
Atgailaudama Roberta atlygino nužudytojo šeimai nuostolius, atsiprašė Tomo tėvų ir su jais susitaikė. Vaiko seneliams rūpi anūkėlės ir jų marčia nespėjusios tapti moters likimas.
Apeliaciniame skunde Roberta taip pat pabrėžė, kad teismas nesudaro jai sąlygų toliau vienai auginti dukterį bei globoti garbaus amžiaus neįgalią senelę Leonardą.
Anot apeliantės, teismas neįsigilino į jos kaip kaltininkės asmenybę, gyvenimo sąlygas (užaugo skursdama ir vargdama), šeiminę padėtį bei kitas aplinkybes, kurios turi lemiamą reikšmę individualizuojant ir skiriant bausmę. Teismas esą neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistoji dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.
Ji nusikalto pirmą kartą dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, kurioms atsirasti turėjo įtakos ir nukentėjusiojo netinkamas elgesys.
Mažyle pasirūpins valstybė?
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija – K.Jucys, Viktoras Kažys, Elena Vainienė – atidžiai išklausė argumentus, bet juos atmetė.
Jau Kauno apygardos teismas, skirdamas bausmę Robertai, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jos asmenybę (teisiama pirmą kartą, yra jauna, teigiamai charakterizuojama), tai, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikalto netiesioginės tyčios kaltės forma, yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti ir dvi lengvinančios aplinkybės, dėl šių nusikalstamų veiksmų atsirado neatitaisomų padarinių.Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra ne bausmės skyrimo taisyklė, bet išimtis.
Anot Apeliacinio teismo, šioje baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad nuteistoji iš tikrųjų išlaiko mažametę dukrą, ją myli ir rūpinasi.
Anot teisėjų, Robertą nuteisus realia laisvės atėmimo bausme, jos mažametis vaikas bus apgyvendintas valstybiniuose kūdikių namuose, nes giminaičiai atsisako juo pasirūpinti. Akivaizdu, kad tokiu atveju vaiko priežiūra ir išlaikymu pasirūpins atitinkamos valstybės institucijos.
Neprapuls ir senolė
Antra, Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja nėščių moterų ir vaikus iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumus. Tokiu atveju nuteistajai skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tarp jos ir mažametės dukros socialiniai ryšiai nebus nutraukti.
Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė nedirba, pragyvena iš gaunamos pašalpos už vaiką, jai taip pat padeda močiutė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistoji materialiai išlaiko senelę, o tik jai padeda. Iš teismui pateiktų išrašų ir medicinos dokumentų matyti, kad 74 metų moteris yra ligota, tačiau rūpyba jai nėra įsteigta, specialių poreikių nenustatyta.
Be to, senolė turi daugiau anūkų, todėl ją gali prižiūrėti ir kiti giminės.
Teismo nutartyje cituojamas Konstitucinio Teismo 2003 metų birželio 10 dienos nutarimas: „Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra ne bausmės skyrimo taisyklė, bet išimtis – švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms sąlygoms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga.“


