Už darbo ieškojusių žmonių apgaudinėjimą Panevėžio rajono 25 metų gyventojas J.J. pernai buvo teisiamas net tris kartus – vieną kartą jam paskirta trejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su kito nuosprendžio už tą patį anksčiau paskirta bausme, kitą kartą – vienerių metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat priteista atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Internetiniame tinklapyje paskelbęs, kad siūlo paslaugas darbo ieškantiems žmonėms, vienam jų J.J. pasiūlė vykti į Norvegiją. Buvo sudaryta fiktyvi tarpininkavimo sutartis už paslaugas, kurių nė neketino teikti, paimtas 600 litų avansas. Dar du darbo ieškotojus sukčiavimu kaltintas J.J., prisistatęs vienos bendrovės atstovu ir svetima pavarde, taip pat apgavo pažadėdamas rasti darbą žuvies fabrike Norvegijoje. Sudarė fiktyvią sutartį, paprašė pervesti į sąskaitą po 600 litų. Po to teko mokėti dar už sutarties vertimą į norvegų kalbą, pirkti bilietus keltui ir nusivilti, kai užsienyje su darbo pasiūlymu atvykėlių niekas nelaukė. Tariamas darbdavys telefonu irgi neatsiliepė.
Kitoje byloje sukčiavimu kaltintas 24 metų E.G., už pažadus surasti darbą užsienyje paėmęs pinigus ir apgavęs, neteko laisvės vieneriems metams 3 mėnesiams, jam priteista atlyginti nuostolius dviem nukentėjusiesiems.
Pernai metų pradžioje E.G. dviem vyrams pažadėjo statybininko–apdailininko darbą Jungtinėje Karalystėje ir paliepė pinigus už apgyvendinimą pervesti į nurodytą sąskaitą. Nukentėjusieji pervedė 1200 litų, tačiau pažadėto darbo nesulaukė. Dar du vyrai, turėję viltį gauti darbą ir būstą užsienyje, už viltingus pažadus pervedė 500 litų. Apgavystė atsiskleidė persikėlus keltu į Angliją, nes nė vienas tariamo darbdavio draugų telefonu neatsiliepė, atvykėlius vėliau priglaudė susirasti pažįstami.
Įstatymas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų arba iki aštuonerių metų.
