Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Po precedento kalintiems iki gyvos galvos sužibo reali viltis: teismus užgulė laisvės prašymai

Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iki gyvos galvos kali 122 nuteistieji. Nuo šių metų balandžio 3 d. įsigaliojus naujai Baudžiamojo kodekso 51 straipsnio redakcijai, tiems, kurie už grotų praleido jau daugiau kaip du dešimtmečius, sužibo viltis išvysti laisvę. Teismus užplūdo prašymai. Vilniaus apygardos teismas jau paskelbė apie pirmą istorijoje patenkintą prašymą.
Įkalintasis
Įkalintasis / 123rf.com nuotr.

1991-ųjų metų rugsėjo mėnesį Rimas Bražinskas dėl taksisto nužudymo Alytuje išgirdo negailestingą nuosprendį: Aukščiausiasis Teismas jam skyrė mirties bausmę. Tiesa, iškart ji buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Liepos 4 dieną priimtas istorinis nuosprendis: Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė, kad po 5 metų R.Bražinskas galės išeiti į laisvę.

Tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai iki gyvos galvos kalinčiam nusikaltėliui sušvelninta bausmė. Galimybė tą padaryti atsirado tik šiemet, kai kovo mėnesį Seimas priėmė įstatymo pataisas.

Pakito teisinė bazė

Pastaruoju metu ir Kauno apygardos teismą užplūdo nuteistųjų iki gyvos galvos, o tiksliau, įstaigų, kuriose jie kali, teikimai pakeisti „iki gyvos galvos“ skirtą bausmę į terminuotą įkalinimą. Jei anksčiau tokie prašymai buvo atmetami dėl teisinio reguliavimo trūkumo, tai šiuo metu jie yra nagrinėjami teisėjų kolegijos. Kauno apygardos teismo vadovas Nerijus Meilutis 15min duotame interviu atskleidė, dėl ko įvyko tokie pokyčiai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nerijus Meilutis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nerijus Meilutis

– Kodėl šiuo metu padaugėjo prašymų pakeisti bausmę iš iki gyvos galvos į terminuotą?

– Teikimų dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę padaugėjo, nes nuo 2019 m. balandžio 3 d. įsigaliojo nauja Baudžiamojo kodekso 51 straipsnio redakcija ir straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Tokio teisinio reguliavimo pasikeitimui esminės įtakos turėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) suformuota praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. Trumpai tariant, EŽTT savo teisminėje praktikoje yra konstatavęs Konvencijos 3 straipsnio („Kankinimo uždraudimas“) pažeidimą, jei nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos nėra veiksmingai užtikrinama galimybė siekti jiems paskirtos bausmės peržiūrėjimo ir paleidimo į laisvę.

Lietuvos teisinėje sistemoje toks institutas nebuvo numatytas, todėl EŽTT taip pat buvo pripažinęs, kad ir Lietuva, vengdama keisti įstatymus ir užtikrinti nuteistųjų laisvės atėmimu iki gyvos galvos „teisę į viltį“, pažeidė nuteistųjų teises, garantuojamas Konvencijos 3 straipsnio.

– Ko siekiama šiuo pokyčiu teisiniame reglamentavime?

– Šiuo pokyčiu siekiama užtikrinti, kad nuteistieji iki gyvos galvos turėtų realią galimybę kreiptis į teismą, kad būtų peržiūrėta jiems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, pakeičiant ją į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

– Kokias sąlygas turi atitikti kalinys, kad galėtų siekti tokio bausmės švelninimo?

– Pirmiausiai įstatymas numato sąlygą, kad nuteistasis jau turi būti atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminą. Taip pat spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino, pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

– Kelių kalinių, nuteistų iki gyvos galvos, prašymų sulaukė Kauno apygardos teismas po įstatymo pakeitimo?

– Kauno apygardos teismas nuo Baudžiamojo kodekso pasikeitimo iki dabar yra gavęs 16 bausmę vykdančios įstaigos teikimų. Įstatymas numato, kad klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

– Anksčiau nuteistieji iki gyvos galvos taip pat teikdavo prašymus, bandydavo sumažinti kalėjimo terminą? Ar yra patenkintas koks nors prašymas, pateiktas iki įstatymo pokyčio?

– Taip, anksčiau nuteistieji tokių prašymų taip pat teismams buvo teikę, tačiau jie visi buvo atmesti, iš esmės motyvuojant teisinio reguliavimo trūkumu. Taip pat anksčiau nuteistieji kreipdavosi ir dėl malonės suteikimo į prezidentą, nes tik jis galėjo patenkinti tokį prašymą suteikdamas malonę.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui iš 16-ikos Kauno apygardos teisme gautų teikimų kol kas paskelbta tik viena nutartis, kuria pataisos namų teikimas buvo atmestas. Nutartis dar neįsiteisėjusi ir gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Taigi tokių teikimų nagrinėjimai tik prasideda.

123rf.com nuotr./Įkalintasis
123rf.com nuotr./Įkalintasis

– Kokiam terminui gali būti sutrumpinama bausmė? Į ką atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu atveju?

– Nusprendus pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kaip jau minėta atsakant į ankstesnį klausimą, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

– Kiek, manoma, užtruks teikimo nagrinėjimas?

– Teisminė praktika tokių teikimų nagrinėjime dar nėra susiformavusi. Įstatymas nenumato, per kiek laiko teikimas turėtų būti išnagrinėtas. Praktika rodo, kad nagrinėjimas užtrunka dėl to, kad apie posėdį turi būti informuojami ir nukentėjusieji, o kadangi nuosprendžiai priimti daugiau nei prieš 20 metų, nukentėjusiuosius surasti gana sudėtinga. Toks pranešimas nukentėjusiesiems būtinas, kadangi ir jie turi teisę skųsti nutartį, jei ji jų netenkintų.

– Ar besikreipdami nuteistieji nurodo, kokio laisvės atėmimo termino pageidautų? Jei taip, koks jis minimas dažniausiai?

– Į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę kreipiasi bausmę vykdanti institucija, o ne nuteistasis. Terminas teikimuose nėra nurodomas.

– O jei kartą prašymas jau buvo teismo atmestas, kalintysis iki gyvos galvos gali bandyti dar kartą? Jei taip, koks terminas turi būti praėjęs nuo ankstesnio teikimo atmetimo?

– Jeigu teismas atsisako pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, pakartotinai nuteistasis prašymą pataisos įstaigai dėl kreipimosi į teismą gali teikti ne anksčiau kaip po vienerių metų.

– Ar tokių teikimų ateityje tik gausės?

– Galime tik prognozuoti, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuteistieji iki gyvos galvos tokia teise naudosis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius