Kaip rašoma Policijos departamento pranešime, 2012 m. spalio 10 d. Lietuvos kriminalinės policijos biure pagal draudimo bendrovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad grupė asmenų, pateikę galimai suklastotus gydymo įvairiose Europos šalyse išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš draudimo bendrovės neteisėtai gavo ar bandė gauti draudimo išmokas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad grupė asmenų dėl draudimo išmokų kreipėsi į beveik visas šalies draudimo bendroves. Tam, kad draudimo bendrovių ekspertams nekiltų įtarimų, buvo pateikiami dokumentai dėl gydymo iš skirtingų, dažniausiai neegzistuojančių, Europos šalių gydymo įstaigų, į nusikalstamą veiklą buvo įtraukiama kuo daugiau naujų asmenų.
Grupei vadovavo Ą.S., kuris organizavo šią nusikalstamą veiklą bei parūpindavo bendrininkams dokumentus, kuriuos pastarieji pateikdavo draudimo bendrovėms. Kratos metu pas Ą.S. rasti antspaudai, tušti ir jau užpildyti įvairių gydymo įstaigų blankai bei mokėjimo kvitai.
Šiuo metu jau nustatyta daugiau kaip 50 draudimo išmokų gavimo ar pasikėsinimų jas gauti atvejų.
Bendrovė „Lietuvos draudimas“ praneša, kad įtartinus dokumentus pastebėjo ir kriminalistams informaciją perdavė „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai, tirdami viena po kitos užplūdusias žalų bylas su itin panašiais susirgimais užsienyje ir panašiomis draudžiamųjų įvykių detalėmis.
Įtarimų „Lietuvos draudimo“ ekspertams sukėlė kai kurie įtariamų sukčiautojų naudoti netipiniai įvykių aprašymai ir kitos tokio pobūdžio žaloms nebūdingos detalės. Įtariama grupuotė į savo veiklą įtraukdavo ir daugiau asmenų, įkalbinėdama juos nesunkiai pasipelnyti draudimo sąskaita. Tokia „kelionių“ manija itin suaktyvėjo pernai vasarą.
„Visi šiandien įtariami bandymai apgaule užvaldyti draudimo išmokas buvo dėl apsinuodijimo – ligos, kurią vėliau sunku patikrinti. Įtariamieji veikė apgalvotai, į savo veiklą įtraukdavo daugiau žmonių ir mėtė pėdas: kaip aiškėja tyrimo metu, suklastotas sąskaitas ir pažymas iš įvairių dažniausiai neegzistuojančių gydymo įstaigų jie pateikdavo iš skirtingų Europos šalių. „Keliautojai – mėgėjai“ per neilgą laiką aplankydavo po kelias valstybes, ir kiekvienoje jų juos užklupdavo „virškinamojo trakto ligos“, nors realiai tose valstybėse net neviešėdavo, – komentuoja bendrov4s „Lietuvos draudimas“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas.
Draudimo ekspertas sako, kad dažniausiai įtariamieji klastojo Olandijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos gydymo įstaigų pažymas. Tiriant šiuos epizodus aiškėja, kad veiklos organizatorius sukūrė neegzistuojančių gydymo įstaigų dokumentų formas, kurias užpildydavo, pridėdavo visus reikiamus draudimo dokumentus ir pateikdavo draudimo bendrovėms. Įtariama, kad pasipelnyti bandyta beveik visose Lietuvoje veikiančiose draudimo bendrovėse.
„Draudimo bendrovės visame pasaulyje susiduria su sukčiavimų prevencijos klausimu ir kiekviena jų turi savo sistemą, kaip užčiuopti ar patikrinti vieną ar kitą atvejį. Pavienių bandymų pasinaudoti draudikų taikoma greita žalų atlyginimo sistema kelionių draudimo srityje mūsų bendrovėje išaiškinama iki dešimties per metus ir šis skaičius išlieka stabilus. Dažniausiai draudimo ekspertams įtarus apgaulę, piliečiai patys prisipažįsta ir savanoriškai atsisako draudimo išmokos, mat „Lietuvos draudimas“ apie tokią neteisėtą veiklą informuoja teisėsaugos pareigūnus“, – sako J.Stasinas.
„Lietuvos draudimo“ ekspertai naudoja tam tikrą atsitiktinės patikros ir galimai įtartinų dokumentų nustatymo sistemą. Pasaulyje žinomi įvairūs sukčiavimo būdai – nuo medicininių dokumentų klastojimo iki neegzistuojančių pacientų ar sąskaitų-vaiduoklių. Dažniausiai tokiu būdu pasipelnyti siekiantys piliečiai net neįtaria, kas atkreips ekspertų dėmesį, o bandydami kiek įmanoma labiau padidinti galimą žalos dydį, sąskaitose įrašo įvairių visiškai su liga nesusijusių paslaugų. Bandymai sukčiauti naudojant kelionių draudimo polisą registruojami visame pasaulyje. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, turi savo draudimo ekspertus visoje Europoje, todėl švedų draudikai iš karto gali patikrinti, realus ar išgalvotas pranešimas apie žalą, gautas iš kliento.
„Lietuvių kelionių geografija yra susiformavusi ir nekinta, todėl dirbdami su tų užsienio šalių medikais, mes turime sukaupę ir patirties, ir ryšių. Tuose pačiuose kurortuose nukentėję asmenys dažniausiai patenka į mums jau žinomas gydymo įstaigas, esant reikalui, dėl skiriamų procedūrų ar gydymo konsultuojamasi su ten dirbančiais gydytojais, todėl įžvelgti įtarimų keliančius dokumentus nėra sudėtinga. Žinoma, kiekvienas atvejis privalo būti ištirtas ir išaiškintas iki galo“, – sako J.Stasinas.
