Baudžiamosios bylos duomenimis, dirbdamas prokuratūroje, A.Laurikėnas 2005 metais užpildė statistines korteles, esą ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir byla perduota teismui. Iš tikrųjų byla dar šešerius metus gulėjo Generalinėje prokuratūroje. Kai Lietuvos Kriminalinės policijos biuras, pataisos inspekcija ir Vilniaus policija siuntė užklausas apie šią bylą, prokuroras jiems atsakydavo, kad dar vyksta psichiatrinė ekspertizė.
A.Laurikėnas teisme kaltas prisipažino iš dalies.
„Atidėliojau, rankos nepriėjo iki bylos, aš jos pamiršęs nebuvau. Sakydavau – jau pirmadienį tvarkau, siunčiu. Paskui bijojau to, kas dabar įvyko“, – duodamas parodymus sakė eksprokuroras. Tuo tarpu bylą nagrinėjantys teisėjai teigė negalintys patikėti, kad prokuroras gal penkerius metus kiekvieną dieną galvojo apie vieną ir tą pačią bylą ir nieko nedarė.
Jis pripažino, kad tai vienintelė byla, kurios neperdavė teismui ir nepriėmė jokio sprendimo. Teismui jis negalėjo aiškiai pasakyti savo poelgio motyvų. Pradžioje jis laukė, o paskui esą jį apėmusi baimė, kad gali sulaukti nemalonumų.
„Kitos bylos buvo “degančios„, sulaikyti žmonės. Čia buvo kaip balastas“, – sakė A.Laurikėnas.
Jis teigė, kad proga prisiminti teismui neperduotą 15 tomų bylą buvo, kai vyko kraustymasis iš pastato A.Smetonos gatvėje į naujas patalpas Rinktinės gatvėje.
Pasak A.Laurikėno, byloje buvo daug kaltinamųjų, nusikaltimai buvo padaryti senokai. Pamatęs, kad sueina patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas, jis esą išsigando.
Generalinė prokuratūra A.Laurikėną kaltina tuo, kad prokuroras savo žinioje šešerius metus laikė prekybos žmonėmis bylą, joje buvo surinkta įtariamųjų kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau byla teismo taip ir nepasiekė.
Ikiteisminį tyrimą generalinis prokuroras pradėjo 2011 metų rugsėjo mėnesį, paaiškėjus apie A.Laurikėno vilkintą bylą, siejamą su prekyba žmonėmis. Dėl šio fakto Generalinėje prokuratūroje taip pat buvo atliktas ir tarnybinis patikrinimas.
Liudytojais teismo posėdyje buvo apklausti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Valdimiras Jankoit bei Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos viršininkas Arūnas Girdauskas.
A.Girdausko teisėjai teiravosi, ar jiems nekilo įtarimų, kad psichiatrinė kaltinamojo ekspertizė vyksta nuo 2005 iki 2011 metų.
„Kilo“, – pripažino liudytojas, tačiau jis teigė, kad A.Laurikėnas buvo atlikęs kelias dešimtis sudėtingų bylų tyrimų ir nebuvo pagrindo juo nepasitikėti, pareigūnai nebuvo gavę neigiamų signalų apie šio prokuroro veiklą. Tačiau dėl bylos eigos policija siųsdavo A.Laurikėnui užklausas.
Generalinės prokuratūros teigimu, tyrimo metu nenustatyta, jog A.Laurikėnas iš šių nusikalstamų veikų turėjo turtinės naudos. A.Laurikėnas taip pat neigia turėjęs turtinės naudos.
„Žmogaus neužmušiau ir kyšio nepaėmiau“, – savo mamai sakytus žodžius teisme pakartojo A.Laurikėnas. Jis tikino, esąs ramus prieš savo sąžinę.
Tarnybinio patikrinimo metu Generalinėje prokuratūroje buvo nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos bei nusikalstamo susivienijimo buvo pradėtas 2004 metų pavasarį. Jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A.Laurikėnas.
Iki 2005 metų pavasario buvo atliekami procesiniai veiksmai, įtarimai pateikti vienuolikai asmenų.
Generalinė prokuratūra teigia, kad buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių galimą įtariamųjų kaltę, tačiau per daugiau kaip šešerius metus byla nebuvo perduota nagrinėti teismui.
Duodamas parodymus teismui A.Laurikėnas pasakojo, kad šią bylą perėmė iš kolegos Aleksandro Kazakovo. Tyrimas buvo vykdomas kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuru.
„Pradžioje buvo duomenų, kad jų užtenka, galima surašyti kaltinamąjį aktą. Paprašiau tyrėjo perduoti bylą man kaltinamojo akto surašymui. Tai buvo byla dėl prekybos žmonėmis, buvo daug įtariamųjų, tarp jų S.J. Tuo metu palaikiau kaltinimą kitoje byloje, kurioje kaltinamajam S.J. advokato prašymu buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė. Todėl logiška buvo manyti, kad nebūtų daroma dviejų vienodų ekspertizių. Aš galėjau apsimesti, kad nežinau apie ją, atiduoti bylą, kokia yra“, – pasakojo A.Laurikėnas.
Duomenis apie atliekamą psichiatrinę ekspertizę A.Laurikėnas pateikė policijos tyrėjams. Remiantis šiais duomenimis, buvo pildomos specialios statistinės kortelės.
Tačiau bylos nagrinėjimui pirmininkaujanti teisėja Regina Pocienė priminė, kad kaltinamojo psichiatrinės ekspertizės aktas buvo gautas 2007 metais.
„Visas darbas padarytas, kodėl nuo 2007 metų neatsiuntėt šios bylos? Aktas surašytas, gauta ekspertizė – tereikia ekspertizės išvados ir parašo jūsų“, – stebėjosi teisėja Regina Pocienė.
Kaltinamajam pareiškus, kad negali paaiškinti savo poelgio, teisėjai A.Laurikėną ėmė klausinėti, gal yra priežasčių, apie kurias jis nenori kalbėti: gal gailestis įtariamiesiems, gal siejo artimi santykiai ar buvo padarytas spaudimas. Kaltinamasis visas šias prielaidas paneigė.
A.Laurikėnas tarnybą prokuratūroje pradėjo 1994 metų pavasarį, per visą darbo laikotarpį buvo charakterizuojamas teigiamai.
Paaiškėjus bylos vilkinimo faktui, A.Laurikėnas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. Generalinis prokuroras, įvertinęs komisijos išvadas, prašymo netenkino ir skyrė tarnybinę nuobaudą – atleido A.Laurikėną sulaužius prokuroro priesaiką ir pažeminus prokuroro vardą.
39 metų eksprokuroras dabar dirba privačioje bendrovėje Vilniuje Teisės skyriaus vadovu.
Generalinio prokuroro D.Valio nurodymu prokuratūroje bus nuolat tikrinama, ar nėra užvilkintų bylų. Šiuo klausimu Generalinė prokuratūra bendradarbiauja su Nacionaline teismų administracija bei Informatikos ir ryšių departamentu.
