Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Kalėjimų departamente gavus duomenų apie tai, kad per profsąjungos skyriaus pataisos namuose pirmininko rinkimus galėjo būti klastojami dokumentai, nes tų pačių asmenų parašai skirtinguose dokumentuose akivaizdžiai skyrėsi, praneša prokuratūra.
Prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, esą pataisos namų pareigūnė I.J., turėdama tikslą užimti įsteigto VAITĮPS skyriaus pataisos namuose pirmininko pareigas, 2019 m. spalio mėn. organizavo VAITĮPS skyriaus pataisos namuose narių balsavimą dėl šio skyriaus pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimų.
Įtariama, kad ji, pažeisdama VAITĮPS įstatų nuostatas, suklastojo 13 šios profesinės sąjungos narių parašų, taip atimdama jiems teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią.
Neva klastotą dalyvių sąrašą, kaip būtiną dokumentą surašyti susirinkimo protokolą ir tokio protokolo priedą, I.J. perdavė susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui, kuris protokole užfiksavo, kad balsų dauguma profesinės sąjungos skyriaus pirmininke išrinkta I.J., o jis pats išrinktas pirmininko pavaduotoju.
I.J. taip pat įtariama tuo, kad, esą naudojant suklastotus dokumentus, tapusi profsąjungos skyriaus pataisos namuose pirmininke, 2020 m. pradžioje organizavo profsąjungos skyriaus narių balsavimą dėl šio skyriaus atstovo į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, neva I.J. suklastojus 31 profesinės sąjungos nario parašą dalyvių sąraše, taip atimant šiems susirinkimo dalyviams teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią, vienas asmuo buvo išrinktas delegatu į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, buvo gauta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kai kurie liudininkais apklausiami asmenys duoda melagingus parodymus.
Praėjusių metų gruodžio mėn. teismas tris asmenis pripažino kaltais dėl melagingų parodymų davimo. Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir jau apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Baudžiamoji byla dėl galimo dokumentų klastojimo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
