Sekite 15min Google
Ketvirtadienį dėl to Generalinėje prokuratūroje surengta speciali spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. Generalinė prokuratūra dar prieš tai pranešė, kad baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Šokiruojantys kaltinimai
Kol kas neįvardijamam Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje, pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
„Dvasininkui pateiktų kaltinimų esmė yra tokia, t.y. pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų – ir dėl apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat – dėl nusikaltimų prieš vaikus, taip pat dėl nusikaltimų dorovei epizodų“, – informavo J.Laucius.
Jis detalizavo, kad įtarimai dvasininkui dviejuose epizoduose pareikšti dėl disponavimo pornografiniu turiniu, kur vaizduojamas vaikas, dėl 13 epizodų įtraukiant vaiką girtauti, dar dėl 9 – vaiko išnaudojimo pornografijai.
„Taip pat pateiktas kaltinimas dėl 4 epizodų jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo. Taip pat inkriminuoti 3 epizodai lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą už atlygį epizodai“, – vardijo prokuroras.
Anot jo, kunigas kaltinamas ir dėl dviejų nepilnamečių asmenų prievartavimo, taip pat ir dėl vieno epizodo, kuris Baudžiamajame kodekse įvardintas kaip labai sunkus nusikaltimas – mažamečio asmens seksualinis prievartavimas.
Kunigas kaltinamas ir dėl dviejų nepilnamečių asmenų prievartavimo, taip pat dėl labai sunkaus nusikaltimo – mažamečio seksualinio prievartavimo.
J.Lauciaus teigimu, už patį sunkiausią iš šių nusikaltimų numatytas laisvės atėmimas iki 15 metų.
Jis įvardijo, kad nusikaltimai daryti 23 metus.
„Iš bylos duomenų seka, kad šie nusikaltimai buvo daromi, kaip nurodoma kaltinamajame akte, nuo 2002 iki pat 2025 metų, t.y. 23 metus.
Dauguma šių nusikaltimų padaryti Romos katalikų bažnyčiai priklausančiose tuometinėse šio kunigo gyvenamosiose vietose (...), nusikaltimai daryti šešiose skirtingose Lietuvos vietovėse“, – sakė J.Laucius.
Pasak jo, ne visi, tačiau dauguma nusikaltimų padaryta „Vilniaus arkivyskupijos veiklos teritorijoje“.
Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta 11 asmenų, kurie nusikaltimų padarymo metu buvo nuo 12 iki 18 metų amžiaus.
Kaltinamajam šiuo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimti asmens dokumentai.
Byloje taip pat yra ir pateikta civilinių ieškinių, tad apribota įtariamojo teisė į nekilnojamąjį turtą.
Ikiteisminį tyrimą, kontroliuotą ir koordinuotą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
J.Laucius sako, kad vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija, tad kol kas kunigo tapatybė nebus viešinama. Tačiau tai privalės būti padaryta įsiteisėjus nuosprendžiui.
„Ne, neperteklinė. Mes jos (tapatybės – red.) neslepiame. Bet mes naudojamės teise šioje stadijoje neįvardinti. Gyvenimas yra įvairialypis, neatmetu galimybės, kad atsitiks taip, kad teismui skelbiant nuosprendį ar anksčiau, asmens tapatybė, ypač jei bus pripažintas kaltu, bus aiški“, – patikino jis.
Prie nusikaltimų atvedė kita byla
J.Laucius taip pat informavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra birželį yra perdavusi ir dar vieną bylą Vilniaus apylinkės teismui, joje kitas Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs kunigas kaltinamas disponavimu pornografija, kurioje vaizduojamas vaikas.
„Šioje byloje šis kunigas kaltinamas kartu su kitu asmeniu. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, – sakė J.Laucius.
Anot jo, už šį nusikaltimą numatyta griežčiausia bausmė – ketveri metai nelaisvės. Šioje byloje nukentėjusių nėra.
Prokuroras patvirtino, kad būtent šioje ankstesnėje, teismui jau perduotoje byloje, surinkti įrodymai ir atvedė iki šiandien paviešinto tyrimo, kuriame kunigas įtariamas kur kas sunkesniais seksualiniais nusikaltimais.
„Tiesiog, mes kalbame apie pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, kuris pateikiamas kaip vaikas. Kalbame apie pornografiją“, – paaiškino prokuroras.
Prokuroras sako, jog apie tai informuotas ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
„Norėjau pasakyti, kad šiose bylose, mano nuomone, vyko konstruktyvus bendradarbiavimas su Vilniaus arkivyskupija: abu kunigai šiuo metu yra nušalinti nuo pareigų ir sielovadinio darbo nedirba“, – patikino vyriausiasis prokuroras.
Pasak J.Lauciaus, nors nėra duomenų, kad abu kunigai nusikaltimus vykdė kartu, „bylos yra susijusios“.
„Pagal kaltinimus kiekvienas jiems inkriminuotus nusikaltimus padarė atskirai vienas nuo kito, nusikaltimai, inkriminuoti pirmajam kunigui, pagal kaltinimus nėra susiję su nusikaltimais, inkriminuotais antrajam kunigui“, – tvirtino J.Laucius.
Kaip sužinojo apie nusikaltimus?
Prokuroras neatskleidė, iš kur tiksliai gauta informacija apie nusikaltimus. Tačiau jis patvirtino, kad pirminiai pranešėjai nebuvo kunigo aukos.
„Informacija (...) gauta, kaip minėjau, ne tuo būdu, apie kurį jūs klausėte“, – sakė prokuroras.
Vis dėlto jis patvirtino, kad antroji byla pradėta būtent vykdant procesinius veiksmus pirmajame tyrime.
„Atlikus proceso veiksmus nustatytos papildomos aplinkybės, kurios išsirutuliojo į atskirą tyrimą, apie kurį šiandien ir noriu jums pranešti“, – sakė J.Laucius.
Komentuodamas paskirtą kardomąją priemonę, J.Laucius pabrėžė, jog bendros rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos numato, kad trumpesnėms nei savaitės kelionėms išvykstant iš gyvenamosios vietos, prokuroro ar teismo leidimo nereikia, tačiau leidimas yra būtinas, jei norima išvykti už Lietuvos ribų ar ilgiau nei savaitę.
Kodėl nusikaltimai nesustabdyti anksčiau?
Sulaukęs klausimo, kodėl nusikaltimai nebuvo atskleisti daugiau nei dvidešimtmetį, J.Laucius pabrėžė, jog nusikaltimai yra latentiniai ir svarbu, kad „teisingumo ranka šiuos nusikaltimus galimai dariusius asmenis šiuo metu yra pasiekusi“.
Svarbu baudimo už nusikaltimą neišvengiamumo principas. O dėl to, kad taip atsitiko, kad tiek metų – yra latentiškumas: niekas nesiskundė.
„Svarbu baudimo už nusikaltimą neišvengiamumo principas. O dėl to, kad taip atsitiko, kad tiek metų – yra latentiškumas: niekas nesiskundė.
Yra galbūt kriminologiniai aspektai, bet, mano nuomone, tai viena iš priežasčių būtų, o ne jokios kitos priežastys“, – paaiškino prokuroras.
Jis taip pat patikino, kad daugiau bylų dėl dvasininkų galimų nusikaltimų, apie kuriuos visuomenė nežinotų, nėra atliekama.
G.Grušas: žinia sukrečia ir skaudina
Vilniaus arkivyskupija dar vykstant prokuratūros spaudos konferencijai taip pat išplatino pranešimą.
Jame arkivyskupija patvirtino gavusi oficialią informaciją apie prokuratūros sprendimą perduoti teismui dvi baudžiamąsias bylas, kuriose dviem kunigams pareikšti kaltinimai dėl prieš nepilnamečius galimai padarytų nusikalstamų veikų.
Reikia tiesos, atsakomybės ir konkrečių pastangų, kad tai, kas žeidžia žmogų, nesikartotų.
„Kiekviena žinia apie galimą nederamą elgesį su vaiku ar pažeidžiamu asmeniu sukrečia ir skaudina. Už kiekvienos tokios žinios pirmiausia yra žmogus, jo išgyvenimai ir skausmas, kartais ilgus metus nešiota patirtis ir kančia. Ji paliečia ne tik nukentėjusį žmogų ir jo artimuosius, bet sužeidžia ir visą bendruomenę.
Ypač skaudu, jei žmogus galėjo nukentėti ten, kur turėjo jaustis saugus. Reikia tiesos, atsakomybės ir konkrečių pastangų, kad tai, kas žeidžia žmogų, nesikartotų. Mūsų pareiga – daryti viską, kad tikinčiųjų bendruomenėje nebūtų vietos nederamam elgesiui“, – sako Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Arkivyskupija tvirtina atsakingai bendradarbiavusi su teisėsaugos institucijomis ir, „gerbdama teisminį procesą, atsižvelgdama į jautrią nukentėjusiųjų situaciją bei siekdama apsaugoti jų privatumą“, šį bendradarbiavimą tęs ir toliau.
Kartu buvo vykdomos Kanonų teisės numatytos procedūros – pradėti kanoniniai tyrimai, informuotas Šventasis Sostas. Kunigai buvo ir lieka nušalinti nuo pareigų.
„Neabejojame, kad teismas ir kanoninis procesas atsakys į visus klausimus ir tas, kas nusikalto, bus atitinkamai nubaustas“, – rašoma arkivyskupijos pranešime.
Primenama, kad apie nusikaltimus prieš vaikus būtina pranešti teisėsaugos institucijoms.
„Kiekvieną, patyrusį seksualinę prievartą ar kitą nederamą elgesį bažnytinėje aplinkoje, taip pat turintį žinių apie tokius atvejus, kviečiame kreiptis ir į Vilniaus arkivyskupijoje veikiančią Patyrusiųjų išnaudojimą išklausymo tarnystę el. paštu noriupasakyti@vilnensis.lt“, – rašo arkivyskupija.
Vilniaus arkivyskupija žada, jog ir toliau „stiprins nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų asmenų apsaugą, tobulins prevencijos priemones ir dės visas pastangas, kad tikinčiųjų bendruomenė būtų saugi vieta kiekvienam žmogui“.
Vilniaus arkivyskupijos kurijos Nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius kun. Mykolas Sotničenka žada atsakyti į pateiktus klausimus 15 val.
„Pirmiausia sulaukime Generalinės prokuratūros spaudos konferencijos. Kai tik turėsime daugiau informacijos, išplatinsime pranešimą“, – prieš prokuratūros komentarus sakė jis.
Be kita ko, M.Sotničenka neatsakė į klausimą, ar arkivyskupija šiuo metu atlieka tyrimą dėl šio atvejo.
Tačiau netrukus paskelbta, kad M.Sotničenka, kuris yra Nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius, komentarą dėl bylos pateiks bei į klausimus atsakys 15 val.
Gautos žinios ir atliekami tyrimai
Neseniai Vilniaus arkivyskupija paskelbė apibendrintą 2025 metų informaciją apie gaunamas žinias dėl galimo dvasininkų įvykdyto seksualinio nepilnamečių išnaudojimo, atliekamus tyrimus, prevencines priemones ir pagalbą nukentėjusiems asmenims.
2025 metais Lietuvos Vyskupų Konferencija susitarė dėl vieningos duomenų rinkimo formos, pagal kurią visos Lietuvos vyskupijos kasmet teiks informaciją apie galimus dvasininkų įvykdyto seksualinio nepilnamečių išnaudojimo atvejus, jų tyrimą, prevencines priemones bei teikiamą pagalbą.
„Ši ataskaita nėra tik įvykių suvestinė. Už kiekvienos gautos žinios slypi žmogaus skausmas ir sužeistas pasitikėjimas, todėl Bažnyčioje į tokią informaciją reaguojama atsakingai, palaikomas ryšys su nukentėjusiais asmenimis ir bendradarbiaujama su teisėsauga. Kartu stipriname prevenciją, kad kasdien kurtume saugesnę Bažnyčios aplinką“, – pranešime cituojamas Lietuvos Vyskupų Konferencijos nacionalinis delegatas nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos klausimais vyskupas Arūnas Poniškaitis.
2025 metais Lietuvos vyskupijose gautos dvi žinios apie galimus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus. Abiem atvejais pradėti kanoniniai tyrimai.
Vienas iš anksčiau pradėtas tyrimas buvo baigtas apkaltinamuoju sprendimu pagal kanonų teisę, o dvasininkas lieka nušalintas nuo kunigiškosios tarnystės. Vyskupija palaikė ryšį su nukentėjusiu asmeniu ir skyrė dėmesį jo situacijai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę šis atvejis nebuvo kvalifikuotas kaip nusikaltimas.
Pasibaigus 2025 metams, Lietuvos vyskupijose tebevyko penkių galimų seksualinio išnaudojimo atvejų tyrimai: iš jų du pradėti 2025 metais, o trys – ankstesniais metais. Šis skaičius apima tiek vyskupijose atliekamus išankstinius ar kanoninius baudžiamuosius tyrimus, tiek atvejus, kai, bendradarbiaujant su civilinėmis institucijomis, laukiama valstybės institucijų atliekamų tyrimų rezultatų.
Informacija apie galimus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus vyskupijas pasiekia įvairiais būdais: ją pateikia galimai nukentėję asmenys, patikimą informaciją turintys asmenys ar institucijos. Į šią informaciją taip pat įtraukiamos žinios, susijusios su galimu disponavimu pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai. Kiekviena gauta žinia vertinama individualiai ir į ją reaguojama, laikantis Bažnyčios ir Lietuvos Respublikos teisės nustatytų procedūrų.
Lietuvos vyskupų konferencija skelbė, kad 2025 metais surengta 17 mokymų apie saugios aplinkos nepilnamečiams kūrimą, kuriuose dalyvavo 287 asmenys, tarp jų – dvasininkai, vienuoliai, katalikiškų organizacijų darbuotojai ir savanoriai.
Patyrusius seksualinį išnaudojimą Bažnyčios aplinkoje prašoma kreiptis šiais adresais:
Vilniaus arkivyskupija – noriupasakyti@vilnensis.lt.
Kauno arkivyskupija – tyrimas@kaunoarkivyskupija.lt
Panevėžio vyskupija – maksvytis.s@gmail.com
Kaišiadorių vyskupija – kurija@kaisiadoriuvyskupija.lt
Šiaulių vyskupija – siauliuvyskupija.apsauga@gmail.com
Telšių vyskupija – telsiai.komisija@gmail.com
Vilkaviškio vyskupija – vkkurija@gmail.com
