Pasak prokuratūros vadovo, legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą su juo atliekamos finansinės operacijos tam, kad jis būtų įteisintas, kaip gautas iš legalių šaltinių. Dažnai šias nusikalstamas veikas išaiškinti būna labai sudėtinga, kadangi sunku įrodyti, kad asmuo žinojo, jog pinigai ar turtas yra gautas nusikalstamu būdu, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
„Tokią gynybinę taktiką prokurorams pagaliau pavyko pralaužti ne tik ikiteisminiame tyrime, bet ir teismuose“, – sako A. Valantinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. priimtą nuosprendį ir atmetė nuteistųjų asmenų apeliacinius skundus. Taip pat teisėjų kolegija pripažino nuteistojo S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą valstybės biudžetui.
Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistieji S. G., J. K., S. M., G. M. ir R. V. buvo pripažinti kaltais dėl sukčiavimo ir pasikėsinimo sukčiauti panaudojant suklastotus bendrovių dokumentus, dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo ir padėjimo legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, dėl neteisėto vertimosi ūkine-komercine veikla, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, vadovavimo juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti.
Nuteistiesiems už nusikalstamas veikas skirtos realios laisvės atėmimo bausmės atliekant jas pataisos namuose.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuteistieji 2003 m. pavasarį ir vasarą, veikdami kaip fiziniai asmenys ir neturėdami licencijos prekiauti naftos produktais, ne kartą pirko didelius kiekius dyzelinio kuro. Minėti produktai buvo įsigyjami neturint licencijos, be pirkimo dokumentų, nesumokant valstybei pirkimo PVM.
Vėliau įrašant žinomai melagingus duomenis į bendrovių buhalterinius dokumentus minėtas dyzelinis kuras buvo parduodamas imituojant teisėtą ūkinę-komercinę veiklą. Per visą nusikalstamos veikos laikotarpį nuteistieji legalizavo 76 tūkst. litrų dyzelinio kuro, 86,5 tonas mazuto, apgaule išvengė turtinės prievolės – sumokėti į valstybės biudžetą beveik 32 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Ikiteisminis tyrimas dėl minėtų nusikalstamų veikų buvo pradėtas dar 2003 m., jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme dalyvavo Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Ugnius Vyčinas. Valstybinį kaltinimą Šiaulių apygardos teisme palaikė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Renata Vilčinskaitė.
Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorai 2004–2008 m. organizavo 43 ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo.
Aptariamu laikotarpiu baigti 22 ikiteisminiai tyrimai dėl minėtos nusikalstamos veikos: 13 ikiteisminių tyrimų nutraukta, 9 tyrimai baigti ir perduoti nagrinėti teismams. Nors 6 bylose priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, įsiteisėjo tik 3 nuosprendžiai, 3 bylose nuosprendžiai apskųsti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo priimta nutartis svarbi šios kategorijos ikiteisminiams tyrimams, nes tai tik trečiasis įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo.
