Sekite 15min Google
Ši reakcija pasirodė po to, kai Panevėžio apygardos teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus bei nepakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Už 15-metės išžaginimą ir jos sveikatos sutrikdymą nuteistam jaunuoliui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Taigi realios laisvės atėmimo bausmės vyras šiuo metu neatlieka.
LŠS: nuteistasis nebuvo ir nėra mūsų narys
Lietuvos šaulių sąjunga išplatintame pranešime nurodė, kad viešai skelbtoje informacijoje apie bylą buvo minima esą nuteistojo narystė organizacijoje, į kurią galėjo būti atsižvelgta vertinant jam palankias aplinkybes.
Tačiau pati organizacija tai paneigė.
„Norime pabrėžti, kad žiniasklaidoje minimas nuteistasis, 20 metų Anykščių gyventojas Klaidas Sinica, nebuvo ir nėra Lietuvos šaulių sąjungos narys“, – paskelbė LŠS.
Šaulių sąjunga taip pat išsakė principinę poziciją, kad narystė organizacijoje, net jei asmuo jai būtų priklausęs, negali suteikti jokių privilegijų sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą.
„Lietuvos šaulių sąjungos pozicija yra principinė: mums nepriimtina, kad narystė mūsų organizacijoje – esama ar buvusi – būtų naudojama nusikaltimui pateisinti ar kaip argumentas švelnesnei bausmei“, – teigiama pranešime.
Organizacija pabrėžė, kad šaulio vardas pirmiausia įpareigoja ginti kitų žmonių saugumą ir orumą.
„Nei narystė, nei ankstesni nuopelnai nesumažina nukentėjusiam žmogui padarytos žalos“, – nurodė LŠS.
Šaulių sąjunga taip pat priminė, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme.
Teismas akcentavo jauną nuteistojo amžių
Pirmosios instancijos Utenos apylinkės teismas vyrui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo dvejiems metams.
Spręsdamas dėl bausmės teismas, be kitų aplinkybių, vertino tai, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo ką tik sulaukęs 18 metų ir anksčiau nebuvo linkęs nusikalsti.
Teismo vertinimu, realios laisvės atėmimo bausmės taikymas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų teisingumo principui. Teismas sprendė, kad nuo naujų nusikalstamų veikų jaunuolį galima sulaikyti ir teigiamas jo nuostatas formuoti atidedant bausmės vykdymą bei taikant elgesį keičiančias programas.
Nuteistajam nustatyta ir daugiau įpareigojimų. Per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jis turi pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Per šešis mėnesius vyras privalo pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Pirmuosius šešis mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. jis taip pat negalės išeiti iš namų, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar mokymusi.
Visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis įpareigotas dalyvauti ir smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nukentėjusiajai priteista 5 tūkst. eurų žalos atlyginimo.
Nusikaltimas įvykdytas pramogų parke
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai į teisėsaugą kreipėsi nepilnametės motina ir pranešė apie galimą seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš jos dukrą.
Tyrimo metu surinkta duomenų, kad Anykščių rajone veikiančiame pramogų parke dirbęs jaunuolis, žinodamas, jog parko lankytoja yra nepilnametė, panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir išžagino.
Bylos duomenimis, dėl patirto nusikaltimo merginai išsivystė potrauminio streso sutrikimas.
Tyrimo metu taip pat buvo surinkta duomenų apie smurtą prieš kitą nepilnametį parko lankytoją. Teismas vyrą pripažino kaltu ir dėl nepilnametės sveikatos sutrikdymo.
Apeliacija bausmės nepakeitė
Pirmosios instancijos nuosprendį apskundė prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas, tačiau Panevėžio apygardos teismas jų apeliacinius skundus atmetė.
Taigi galioti liko Utenos apylinkės teismo sprendimas – trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Šis sprendimas jau buvo sukėlęs ir politikų reakcijų. Viešai jį kritikavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, kėlę klausimus dėl tokios bausmės proporcingumo ir visuomenės pasitikėjimo teisingumo sistema.
Dabar į diskusiją įsitraukusi Lietuvos šaulių sąjunga pirmiausia siekia paneigti jos vardu viešojoje erdvėje pasklidusią informaciją: organizacija tvirtina, kad K. Sinica jos narys nebuvo, o pati narystė LŠS bet kuriuo atveju negalėtų būti pagrindas švelninti atsakomybę už nusikaltimą.