Tokį sprendimą, išnagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorų perduotą nusikaltimų žmogaus sveikatai baudžiamąją bylą, šią savaitę priėmė miesto apylinkės teismas.
Prieš dvi savaites teismo nuosprendžio kitoje, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorų perduotoje baudžiamojoje byloje, sulaukė smurtauti linkęs šeimoje Panevėžio rajono 43 metų gyventojas J.M., kuriam už nepilnametės dukros, gynusios motiną nuo tėvo smūgių, sužalojimą buvo paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose.
Nuteistieji privalės be teismo ar bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios laisvės apribojimo metu nekeisti gyvenamosios vietos, įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus, nustatyta tvarka atsiskaityti bausmę vykdančiai institucijai, kaip vykdomi įpareigojimai ir draudimai. Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vengiantiems atlikti asmenims ji gali būti pakeista į areštą.
„Šeimoje linkusių smurtauti asmenų agresyvumą dažniausiai išprovokuoja alkoholis, todėl mūsų skyriaus prokurorai, palaikydami valstybinį kaltinimą nagrinėjant teisme su smurtu susijusias bylas, siūlo tokiems kaltinamiesiems skirti įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo – didžiausio tokių šeimų priešo. Blaivus taip nebūčiau pasielgęs – tikina smurtauti šeimoje linkę asmenys, teisme atsiprašydami nukentėjusiųjų, tačiau ne visada sulaukia jų atleidimo, nes neblaivių sutuoktinių pasikartojantys smurto atvejai priverčia nuo sutuoktinio smūgių nuolat nukenčiančią žmoną nebetikėti lengvai dalijamais ir elgesio nekeičiančiais pažadais“, – teigia Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė Sandra Povilonienė.
Už gyvenimo draugės ir mažamečio sūnaus sužalojimą 47 metų panevėžietis K.J. nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas atidėtas tokiam pat laikui, nuteistasis įpareigotas per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Jam taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas iki šių metų rugsėjo pirmosios dienos prisiartinti prie nukentėjusiųjų – gyvenimo draugės ir mažamečio sūnaus ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, numatytose asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas artimajam ar šeimos nariui.
Valstybinį kaltinimą nagrinėjant šią bylą teisme palaikiusi prokurorė Kristina Ulienė sakė, kad kardomoji priemonė – įpareigojimai gyventi skyrium nuo nukentėjusių šeimos narių ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo palikti nepakeisti, po to nukentėjusiems šeimos nariams apsaugoti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas iki šių metų rugsėjo pirmosios dienos prisiartinti prie gyvenimo draugės ir mažamečio sūnaus.
Už nesunkų sveikatos sutrikdymą baudžiama laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu iki trejų ar penkerių metų, už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą – viešais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, už sunkų sveikatos sutrikdymą – laisvės atėmimu iki 10 ar 15 metų.
