Pasak ugniagesių, dar anksti džiaugtis, nes, kaip rodo daugiametė gaisrų statistika, daugiausia žmonių aukų pareikalauja gaisrai, kilę šaltuoju metų laiku. O šaltis dar nesitraukia.
Pagrindinė gaisrų priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. Per pastarąsias dvi žiemas dėl to žuvo 9 gyventojai, 2 – dėl neatsargaus rūkymo, po vieną auką nusinešė gaisrai, kilę dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimo, taip pat dėl elektros įrenginių ir jų naudojimo taisyklių pažeidimų, tyčinio padegimo, (2 žmonių žuvimo priežastys dar tiriamos).
Ugniagesiai konstatuoja, kad gaisriniu požiūriu Vilniaus mieste rizikingiausia gyventi daugiabučiuose – kasmet juose kyla per 45 proc. visų gaisrų statiniuose, pastatuose. Nors per paskutinius penkerius metus jų skaičius sumažėjo perpus (nuo 460 iki 221), šie gaisrai nusinešė daugiausia žmonių aukų – 38 proc. Taip pat ir šią žiemą net 5 žmonės žuvo gaisruose, kilusiuose daugiabučiuose.
Anot ugniagesių, gaisrų kiltų mažiau, jeigu gyventojai būtų dėmesingesni ir laikytųsi Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų – didžiąją dalį gaisrų gyventojai sukelia neatsargiai elgdamiesi su uždegimo įranga. Taip pat gaisrų padariniai nebūtų tokios skaudūs, jeigu gyventojai namuose įsirengtų autonominius dūmų signalizatorius, garsu įspėjančius apie gaisrą, ir galėtų saugiai išeiti iš pastatų. Be to, Vilniaus mieste nėra dar patenkinama daugiabučių gaisrinė būklė. Daugelyje jų reikia renovuoti – atstatyti gaisrinės saugos sistemų ir gaisrinės automatikos įrenginių veikimą.
