Sekite 15min Google
Daugiausia tokių tyrimų šiuo metu atliekama Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje – 10. Vilniaus apygardoje atliekami šeši, Panevėžio – vienas tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas.
Tyrimų metu nustatyta, kad sukčiai aukoms telefonu dažniausiai prisistato įvairių institucijų ar organizacijų atstovais ir pasitelkia stiprų psichologinį spaudimą.
Žmonėms pasakojama išgalvota istorija, esą jų nekilnojamasis turtas jau parduotas arba parduodamas „juodojoje rinkoje“, todėl vienintelis būdas jį išsaugoti – pačiam savininkui kuo skubiau jį parduoti.
Patikėjusios tokia informacija aukos nekilnojamąjį turtą parduoda skubotai, neretai už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
Dažniausiai sukčių taikiniais tampa vyresnio amžiaus žmonės. Patirdami spaudimą ir bijodami prarasti turtą jie priima skubotus sprendimus, o sukčių schema būsto pardavimu nesibaigia.
Gavus pinigus už parduotą turtą, aukos įtikinamos juos išsigryninti arba įsigyti aukso luitų. Vėliau grynieji pinigai ar auksas perduodami sukčių nurodytiems asmenims.
Teisėsauga šiuo metu vertina ir kitų sandoriuose dalyvaujančių asmenų vaidmenį. Tiriama, ar kai kuriais atvejais prie schemų galėjo prisidėti nekilnojamojo turto brokeriai, notarai ar patys turto įgijėjai.
Prokuratūra pabrėžia, kad kiekvieno asmens veiksmai vertinami individualiai, o atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Dėl to nekilnojamojo turto brokeriai, notarai ir pirkėjai raginami ypač atidžiai vertinti atvejus, kai vyresnio amžiaus žmogus skuba parduoti vienintelį savo būstą, sutinka su akivaizdžiai mažesne nei rinkos kaina ar negali aiškiai paaiškinti tokio sprendimo priežasčių.
Įtarimų turėtų kelti ir situacijos, kai pardavėjas teigia skubiai išvykstantis į užsienį, elgiasi sutrikęs, sandorio metu nuolat telefonu bendrauja su nepažįstamais asmenimis arba aiškina vykdantis banko, policijos ar kitų institucijų nurodymus.
Policijos praktika rodo, kad tarp tokių sukčiavimų aukų yra nemažai vyresnio amžiaus rusakalbių žmonių. Todėl su tokiais klientais dirbantys specialistai raginami skirti daugiau laiko ir įsitikinti, kad sprendimas parduoti turtą priimamas savarankiškai, be pašalinių asmenų spaudimo.
Pareigūnai primena, kad nė viena valstybės institucija telefonu nereikalauja skubiai parduoti nekilnojamojo turto, perduoti pinigų, aukso ar kitų vertybių.
Gyventojai taip pat raginami apie tokias sukčiavimo schemas kalbėtis su vyresnio amžiaus artimaisiais ir priminti jiems prieš priimant svarbius finansinius sprendimus pasitarti su šeimos nariais arba kreiptis į teisėsaugą.
Sulaukus įtartino skambučio, kurio metu reikalaujama skubiai parduoti turtą ar atlikti finansines operacijas, pareigūnai pataria nedelsiant nutraukti pokalbį ir informuoti policiją.
