Britės Kirsty istorija – tik vienas pavyzdys, kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti moteris, kaip rašo BBC, susipažino su vyru pažinčių svetainėje. Čia jis prisistatė esąs sėkmingas verslininkas.
Po kelių savaičių bendravimo jis paprašė finansinės pagalbos, esą patekęs į bėdą.
Per du mėnesius moteris pervedė apie 80 tūkst. svarų, dalį jų pasiskolinusi iš šeimos. Vėliau paaiškėjo, kad vyras buvo sukčius iš Nigerijos, naudojęs netikrus įrankius – nuo balso keitiklio iki suklastotos banko svetainės.
Ekspertai teigia, kad tokie atvejai – ne išimtis.
Po pandemijos sukčiavimų mastas smarkiai išaugo: žmonės daugiau laiko praleido internete, dažniau apsipirkinėjo ir bendravo virtualiai, o tuo pasinaudojo nusikaltėliai.
Skaičiuojama, kad pasauliniai nuostoliai dėl sukčiavimo jau viršija pusę trilijono dolerių per metus.
Ypač daugėja romantinių sukčiavimų – vien Jungtinėje Karalystėje 2024 metais dėl jų prarasta daugiau nei 100 mln. svarų.
Pasak ekspertų, apie 70 proc. tokių nusikaltimų organizuojami iš užsienio, dažnai – nusikalstamų tinklų, veikiančių regionuose, kur valdžios institucijų kontrolė ribota.
Atsakydamos į augančią grėsmę, valstybės ir technologijų įmonės stiprina bendradarbiavimą.
Pirmą kartą pasirašytas tarptautinis susitarimas kovai su sukčiavimu, tačiau specialistai įspėja – nusikaltėliai greitai prisitaiko, naudoja vis pažangesnes technologijas ir išlieka sunkiai susekami.
BBC kelia klausimą, ar pasaulis sugebės pasivyti sukčius, ar vis daugiau žmonių taps tokių schemų aukomis. Kol kas aišku viena – sukčiavimai tampa globalia, sudėtinga ir sparčiai besikeičiančia grėsme.
