Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo Antano Kandroto reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Apylinkės teismas sprendė, kad jokių bendrų atsakovo Ovidijaus Vasiliausko ir valstybės veiksmų nebuvo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl solidarios atsakomybės taikymo ir žalą priteisė tik iš atsakovo kaip fizinio asmens už veiksmus atliktus ne tarnybinių pareigų vykdymo metu.
Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 15 d. priimta nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prokuroro veiksmas – trenkimas portfeliu Antanui Kandrotui per ranką, buvo neteisėtas, atitiko bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas iš vaizdo medžiagos nustatė, kad ieškovui prisiartinus prie atsakovo per atstumą, veiksmas buvo refleksinis, atliktas staiga ir truko vos keletą sekundžių. Tačiau dėl tokio neatsargaus atsakovo veiksmo, kuris kliudė ieškovo ranką, iškrito mobilaus ryšio telefonas ir krito ant grindinio trinkelių.
„Neatsargus mostas ranka yra tiesiogiai susijęs su nustatytos žalos faktu – telefono korpuso įdaužomis“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas atmetė apelianto argumentą, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas, nes telefonas jam nepriklausė. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo (telefono savininkas) perleido savo nuosavybės teises į daiktą ieškovui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, susiję su ieškovo atliktais veiksmais teismo posėdžio salėje nagrinėjant baudžiamąją bylą, negali pateisinti atsakovo veiksmo, tačiau tik paaiškina atsakovo emocinę būseną – psichologinę įtampą, kuri sukliudė realiai įvertinti situacijos nepavojingumą ir pasirinkti tinkamą esamai situacijai elgesį (veiksmą).
Kauno apygardos teismo nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
