Nutarime konstatuota, kad S.Tomas, apeidamas tarptautines sankcijas, gavo iš sankcionuoto Rusijos fondo „Pravfond“ ne mažiau nei 7 tūkst. eurų.
Savo skunde teismui S.Tomas prašė panaikinti FNTT šių metų liepos 22 dieną priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Skunde S.Tomas teigė, kad Lietuvos institucijos negali vertinti nagrinėjamo atvejo, kadangi jo gimtoji kalba yra ispanų.
FNTT duomenimis, S.Tomas yra gavęs kitos valstybės pilietybę, bet dėl biurokratinių priežasčių jo Lietuvos pilietybė dar nėra panaikinta. S.Tomas Lietuvoje negyvena ir nedirba, todėl, jo supratimu, Lietuva neturi jurisdikcijos nagrinėti tokių bylų.
Pareiškėjas teigė, kad FNTT pažeidė jo teises: neleido jam dalyvauti nuotoliniu būdu nei surašant protokolą, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir surašant nutarimą, nesudarė galimybės ir neleido apklausti liudytojų, neišvertė dokumentų į jo suprantamą ispanų kalbą ir neleido jam vartoti ispanų kalbos. Teisme S.Tomas kalbėjo lietuviškai.
Pareiškėjo manymu, reikalavimas, kad Rusijos advokatas prašytų leidimo iš FNTT gauti pinigus iš Rusijos žmogaus teisių fondo „Pravfond“ už atstovavimą Rusijos piliečiui Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete yra negaliojantis.
Pasak S.Tomo, žmogaus teisių gynybos teisme finansavimas negali būti laikomas grėsme Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei – net jeigu finansuojamas skundas prieš Ukrainą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui.
Teismas nusprendė S.Tomo skundo netenkinti, nes FNTT nutarimas teisėtas, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus.
Teismas konstatavo, kad S.Tomo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti, pateikti siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Kaip anksčiau skelbė BNS, Rusijos kontroliuojamas Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas „Pravfond“ Lietuvoje finansavo Sausio 13-osios byloje dėl nusikaltimų žmogiškumui kaltinamųjų advokatus ir skyrė pinigus prorusiškiems asmenims.
Tarp „Pravfond“ remtų asmenų minimi ir už šnipinėjimą Rusijos naudai kalinčio Algirdo Paleckio bendražygis Edikas Jagelavičius, buvęs Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas.
Pinigų skirta ir paties A.Paleckio gynybai. Tuo metu Kazimieras Juraitis lėšų iš fondo prašė Erikos Švenčionienės teisiniams procesams.
2011 metais įkurtas fondas yra kuruojamas Rusijos Užsienio reikalų ministerijos, jam vadovauja buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų Vakarų šalių žvalgybos patvirtina šį fondą esant tiesiogiai susijusį su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Nuo 2023 metų jam yra taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
Visuomenės pasipiktinimą S.Tomas sukėlė 2019 metų balandžio 8 dieną Vilniaus centre kūju sudaužęs ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti Joną Noreiką-Generolą Vėtrą. Šiuos savo veiksmus S.Tomas tiesiogiai transliavo ir komentavo internete.
