Taip pat teismas jai skyrė 19,5 tūkst. litų baudą.
Teismas pareiškė, kad R.Petravičiūtė žinojo, jog pajamos, už kurias ji įsigijo butą, negalėjo būti įgytos teisėtomis priemonėmis. Moters advokatas su nuosprendžiu nesutinka ir ruošiasi jį skųsti.
„Yra baudžiamas pats turėjimas. Ar jūs šiandien išgirdote, kad mano ginamoji būtų gavusi neteisėtų pajamų – nieko tokio nėra. Lygiai taip pat gali konfiskuoti butą iš žmogaus, kuris nelegaliai dirbo užsienyje ir neturi jokio tai patvirtinančio kvitelio. Analogiška situacija – o jei dar kažkieno giminaitis bus kažką iškrėtęs... Galų gale, man atrodo, kai valstybės iždas galutinai ištuštės, gali būti pereita ir prie pensininkų, sakys – pensija 800 litų, šildymas 900 – tai už ką tas butas? Šis įstatymas pažeis jautriausius socialinius sluoksnius: tie, kurie turi tų pinigų, turi ir dokumentus tam pagrįsti“, – po teismo posėdžio žurnalistams kalbėjo advokatas Aidas Mažeika.
Moteris į teisėsaugos akiratį pakliuvo, kai buvo nustatyta, jog gaudama socialinę paramą ir niekur nedirbdama, ji iš nežinomų šaltinių gavo beveik pusę milijono litų, už kuriuos įsigijo butą Kauno centre.
R.Petravičiūtė savo pajamas bandė aiškinti paskolomis iš giminaičių ir brangiomis vestuvinėmis dovanomis, tačiau teismas šiuos argumentus atmetė.
Anksčiau kaunietė kito teismo buvo įpareigota Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti 170 tūks. litų mokesčių, kuriuos nuslėpė.
Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis kaip nusikaltimas įtvirtintas neteisėtas praturtėjimas, įsigaliojo 2010 metų pabaigoje.
