Teismas: tris žmones pražudęs M.Šironas pagrįstai pripažintas kaltu dėl nužudymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija antradienį paskelbė, kad tris žmones avarijoje neblaivus pražudęs jaunuolis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo.
Mantas Šironas
Mantas Šironas / Tomo Markelevičiaus nuotr.

Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo vairuotojo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip avarija, ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriuo Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir nuteistas kalėti 14 metų.

„Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad siekdamas išvengti sulaikymo ir girtumo nustatymo, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nuteistasis M.Šironas iš esmės buvo abejingas savo veikos padariniams. Pagal baudžiamąjį įstatymą tai yra vienas iš netiesioginės tyčios požymių“, – rašoma teismo pranešime.

Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad M.Šironas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės), nepaklusęs policijos reikalavimams sustoti ir dėl to persekiojamas policijos tarnybinio automobilio, esant intensyviam eismui, važiavo šalutine gatve beveik tris kartus viršijančiu maksimalų leistiną 50 kilometrų per valandą greičiu.

Kirsdamas sankryžas iš šalutinio kelio, M.Šironas nekreipė dėmesio į eismą draudžiantį raudoną šviesoforo signalą, kelio ženklus. Dėl tokio važiavimo greičio ir dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų esamo riboto matomumo kaltininkas neturėjo galimybės laiku pamatyti kitų eismo dalyvių ir pasikliauti jų veiksmais. Dėl tų pačių priežasčių vairuotojai, važiuojantys pagrindinėmis gatvėmis ir turėję pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas, neturėjo galimybės elgtis taip, kad nepriklausomai nuo M. Širono elgesio būtų galėję išvengti eismo įvykio.

Iš šalutinio kelio į sankryžą 128 kilometrų per valandą greičiu įlėkęs M.Šironas sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo trys žmonės.

Iš šalutinio kelio į sankryžą 128 kilometrų per valandą greičiu įlėkęs M.Šironas sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo trys žmonės, o dviem buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Dėl to plenarinė sesija minėtoje nutartyje konstatavo, kad „šis įvykis ir jo padariniai buvo dėsningas ir logiškas šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų rezultatas“.

M.Šironas teisme pripažino, kad, bijodamas prarasti vairuotojo pažymėjimą, važiavo „apie eismą ir galimas pasekmes negalvodamas“.

Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, be šių aplinkybių, įvertinęs ir tai, jog nuteistasis M.Šironas yra suaugęs žmogus ir byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės nesuprastų ir negalėtų adekvačiai suvokti ir vertinti aplinkos bei savo veiksmų, jų valdyti, teisingai nurodė, jog nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis galėjo nesuprasti, kad neišvengiamai sukels pavojų kertama gatve judantiems ir pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas turintiems kitiems eismo dalyviams.

Dėl to kasacinis teismas sutiko su išvada, kad vairuotojas nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, nes baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad jis suprato savo veikos pavojingą pobūdį, numatė padarinių atsiradimą ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą.

„Kaip kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK numatytus sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma.

Konstatuojant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius“, – konstatuojama Teismo nutartyje.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Visuomenę sukrėtusi avarija įvyko 2014 metų pavasarį Utenoje.

Kovo 29 dienos rytą, apie 7 val. 40 min., aikštelėje prie prekybos centro J.Basanavičiaus gatvėje policijos patrulių ekipažas nutarė sustabdyti įtarimų sukėlusį automobilį „Audi A6 Avant“. Tačiau pastarojo vairuotojas – Utenos rajono gyventojas M. Šironas teisėtiems pareigūnų reikalavimams nepakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo.  

Uteniškio vairuojamas automobilis artimiausią sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, vėliau nestabdydamas, įvažiavęs iš šalutinės gatvės, kirto judrią J.Basanavičiaus gatvę.  

Sprunkančio nuo policijos vairuotojo kelionė baigėsi, kai lėkdamas šalutine A.Baranausko gatve, jis susidūrė su pagrindine Užpalių gatve važiuojančiu automobiliu „Renault Megane“. Šiuo taksi automobiliu 57 metų taksistas G.T. į turgų apsipirkti vežė dvi nuolatines klientes, garbaus amžiaus uteniškes.

Per avariją taksi automobilio vairuotojas ir abi keleivės žuvo vietoje. M. Šironas ir kartu važiavę trys vaikinai bei mergina atsipirko nesunkiais kūno sužalojimais.  

Po nelaimės avarijos kaltininkui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad jaunų uteniškių kompanija per visą naktį šventė vieno vaikino gimtadienį, o vėliau neblaivus M.Šironas nežinia ko sumanė važiuoti į Uteną.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius