Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio, sukčiavimų problema Lietuvoje mažėja – prieš porą metų policija fiksuodavo apie 5000 sukčiavimų (telefonu, el. erdvėje ir kt.), pernai jų buvo mažiau nei 3000, o šiemet per 10 mėnesių – 2100 atvejų.
Tiesa, situacija vis dar yra nepavydėtina. Pastebima, kad pakankamai dažnai ant sukčių kabliuko užkimba įmonės ar su finansais dirbantys įmonių darbuotojai. Neseniai iš vienos įmonės Šiauliuose išviliota 17 tūkst. eurų, iš jos darbuotojos – 5 tūkst. eurų.
Pasak R.Matonio, pastaruoju metu išpopuliarėjo viena sukčiavimo schema.
„Skambinama į įmonę, finansinius reikalus tvarkančiam žmogui, pasakoma, kad per įmonės sąskaitą yra plaunami pinigai, kad yra finansinių problemų su įmones sąskaita. Kad įtikintų žmogų, sujungia su neva banko darbuotoju. Kas įdomu – jie yra įsirašę tas visas bankų muzikėles, kurios groja, kai lauki, kol sujungs. Po kiek laiko sujungiama su tariamu banko darbuotoju, žmogus padiktuoja prisijungimus, o sukčiai pasinaudoja pinigais“, – pasakoja policijos atstovas.
R.Matonis primena, kad bankų ar panašių institucijų darbuotojai telefonu niekada neprašo el. bankininkystės prisijungimų, slaptažodžių, asmens duomenų.
Policijos atstovas atkreipia dėmesį, kad sukčiams paskambinus žmogui yra sunku susiorientuoti, nes jie liepia viską daryti skubiai.
„Jie neleidžia kažkur nueiti, paklausti, sako – viską darykite čia ir dabar, nes jūs galite prarasti didelę dalį pinigų, kažkas vyksta su įmonės pinigais. Yra daromas didelis spaudimas žmogui ir jis neturėdamas laiko pagalvoti padaro sprendimą“, – sako R.Matonis.
