Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A.Statkevičiūtė nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (mokytis), tęsti darbą ar mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A.Statkevičiūtei taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Suprasti akimirksniu
- A.Statkevičiūtė, kuriai tuo metu buvo 30 metų, 2018 m. liepos 31 dieną apie 14.40 val., vairuodama automobilį „Audi Q5“, pažeidė KET 30 ir 129 punktų reikalavimus tuo, kad viršijo maksimalų leistiną greitį gyvenvietėje, važiuodama ne mažesniu nei 56 km/val. ir ne didesniu nei 68 km/val., greičiu.
- A.Juozapavičiaus prospekte, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antra eismo juosta, ji nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje judėjusio 2001 metais gimusio pėsčiojo A.S., jį parbloškė ir padarė sužalojimus, nuo kurių nepilnametis tą pačią dieną nuo daugybinių kūno sužalojimų gydymo įstaigoje mirė.
- Auka tapęs 16-metis buvo Rusijos pilietis, per vasaros atostogas atvykęs paviešėti iš Murmansko pas giminaičius į Lietuvą.
Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistosios nukentėjusiesiems (žuvusio paauglio motinai, tėvui, močiutei ir tetai) iš viso priteista 57 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (dalį žalos – 5000 Eur paauglio motinai iki teismo nuosprendžio priėmimo atlygino draudimo bendrovė); taip pat teismui pripažinus didelį žuvusio asmens neatsargumą iš civilinės atsakovės AB „L.“ žuvusio paauglio motinai priteistas turtinės žalos atlyginimas – pusė teismo nustatytos patirtos žalos sumos.
Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų atstovo advokato skundą atmetė.
Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, argumentuodamas tuo, kad byloje priimant sprendimus buvo remtasi neteisėtu būdu gautais duomenimis (galimai suklastotu nuteistosios gynėjos pateiktu vaizdo įrašu), todėl teismai padarė neteisingas išvadas, kad paauglys bėgo per pėsčiųjų perėją, buvo neatsargus ir tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui; dėl to byloje buvo netinkamai išspręsti ir kiti klausimai (dėl nuteistajai A.Statkevičiūtei paskirtos bausmės, civilinio ieškinio išnagrinėjimo).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad esminių įrodinėjimo tvarkos pažeidimų teismai nepadarė: rėmėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka patikrintu ir patikimu nuteistosios gynėjos pateiktu vaizdo įrašu, o ginčijamus liudytojų parodymus bei kitus įrodymus įvertino kaip visumą ir jais vadovavosi tiek, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pripažino, kad teismai, nesant faktinio ir teisinio pagrindo, žuvusio asmens veiksmus kvalifikavo kaip didelį neatsargumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis) ir tai lėmė netinkamą byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą (BPK 113, 115 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nutarė pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus: iš teismų nuosprendžio ir nutarties aprašomųjų dalių pašalino aplinkybę – nukentėjusiojo didelį neatsargumą; iš civilinės atsakovės AB „L.“ žuvusio paauglio motinai priteistą nustatytos turtinės žalos atlyginimą padidino iki viso pirmosios instancijos teismo nustatytos žalos dydžio. Kitas žemesniųjų instancijų teismų sprendimų dalis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistas.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
- Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
