Kaip rašoma Klaipėdos apygardos prokuratūros pranešime, S.Š. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojai prilygintu asmeniu, 2010 m. pabaigoje tiesiogiai savo naudai per kelis kartus reikalavo duoti kyšį ir jį priėmė iš bankrutavusios bendrovės direktoriaus už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t.y. už bankrutavusios bendrovės bankroto procedūrų atlikimą. Moteris reikalavo 15 tūkst. litų kyšio, tačiau sutiko priimti ir priėmė 10 tūkst. litų.
Ji taip pat pripažinta kalta ir dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, dokumentų klastojimo bei trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti savo pareigas: 2011 m. liepos mėn., STT pareigūnams atliekant kratą bendrovės patalpose, direktorė suplėšė du 200 litų nominalo banknotus, gautus kaip dalį kyšio, bei kitais savo veiksmais trukdė pareigūnams atlikti teisėtas procedūras.
Valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas prašė kaltinamajai skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau teismas nusprendė, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus teisiamajai realios laisvės atėmimo bausmės, o už kiekvieną nusikaltimą paskyrus pinigines baudas.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad moteris teisiama pirmą kartą, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą, todėl skyrė subendrintą 136 tūkst. 500 litų baudą. Be to, nuteistoji turės atlyginti Specialiųjų tyrimų tarnybos patirtas proceso išlaidas, kurios siekia 7 tūkst. 500 litų.
Prokuroro teigimu, teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, bet neįsiteisėjęs – jį galima skųsti apeliacine tvarka.
