Kaip praneša Panevėžio miesto apylinkės teismas, valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai A.S., J.P., R.T. šių metų sausio 5 dieną patikrinimo metu J.Š. alaus bare Panevėžio rajone rado dirbantį A.T. Vyras, stovėdamas už baro, aptarnavo klientus: ėmė iš jų pinigus ir įpildavo alaus į bokalus, o darbo inspekcijos darbuotojams pardavė du puodelius kavos, už kuriuos jis paėmė pinigus, įmušė į kasą ir išdavė čekį.
J.Š. paaiškino, kad A.T. yra jos sugyventinis, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tačiau jis bare nedirba, o ateina tik palošti šaškėmis. Verslininkė pripažino, kad A.T., jos paprašytas, padeda bare ir ateina į jį kada nori, nebūtinai tada, kai barmenei A.K. ne darbo diena.
Teismas nustatė, kad A.T. dirbo J.Š. alaus bare, įpildavo klientams alaus, degtinės, išmušdavo čekius, pinigus įdėdavo į kasą. A.T. dirbo be darbo sutarties ir neatlikus kitų būtinų darbuotojo įdarbinimui veiksmų: darbo sutartis nebuvo sudaryta, neįregistruota įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojui neįteiktas antrasis darbo sutarties egzemplioriaus, neišduotas darbo pažymėjimas bei neinformuotas apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad objektyvieji nelegalaus darbo požymiai nustatyti – A.T. bare buvo leista atlikti konkrečias darbines funkcijas, jo darbas buvo atlygintinas, o darbo sutartis raštu nesudaryta.
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, LVAT biuletenis Nr.7) rekomenduoja teismams laikytis praktikos, kad „veika draudžiama pagal ATPK 413 straipsnį apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant natūra, įskaitant skolą ir kt. Aplinkybė, kad darbdavys ir dirbantysis susitarė, jog už darbą nemokama arba faktiškai už darbą nemokama, nepaneigia, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais“, – sakoma Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarime.
Byloje nustatyta, kad įmonės savininkė J.Š. ir A.T. yra sugyventiniai, kartu gyvena 3 metai, veda bendrą ūkį, juos sieja artimi šeimyniniai santykiai. A.T. nedirba, gauna neįgaliojo pašalpą, tad oficialus įdarbinimas jam neparankus dėl socialinių lengvatų. Kadangi įmonės savininkės J.Š. sugyventinis A.T. bare dirbo be darbo sutarties, verslininkė išvengė savo prievolių valstybei, nemokėdama darbdavio įmokų už įdarbintą asmenį.
Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Skiriama nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama asmenims nubausti, auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
J.Š. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, nėra duomenų apie jos baudimą už analogiškus administracinės teisės pažeidimus. Įmonės savininkė dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo neprisipažino, ji neteista, administracine tvarka nebausta.
Teismas nutarė įmonės savininkei J.Š. paskirti 6 500 litų baudą.
Nutarimas dar neįsiteisėjęs, per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
