Apie tai, kaip žmonės patenka į tokius ūkius ir kodėl jų išnaudojimas kartais lieka nepastebėtas, 15min papasakoti sutiko Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Reiškinys nėra naujas
Nors apie išnaudojimą ūkiuose Lietuvoje pastaruoju metu kalbama dažniau, specialistai sako, kad ši problema egzistuoja jau daugelį metų.
Tačiau ilgą laiką tokie atvejai retai pasiekdavo teismus arba būdavo vertinami tik kaip darbo teisės pažeidimai. Dėl to tikrasis šios problemos mastas iki šiol lieka sunkiai įvertinamas.
„Esu tikra, jog čia tikrai nėra naujas reiškinys, tiesiog dėl daugelio priežasčių baudžiamoji atsakomybė išnaudotojams nebuvo ar nepilnai buvo taikoma. Ir šiuo metu mes nežinome apie pilną mastą, daugių daugiausiai tokiame ūkyje apsilanko darbo inspektoriai, gal ir kokią baudelę išrašo, tačiau ką tos baudos realiai gali išgąsdinti?
Ne tik žemės ūkyje, bet ir kitose srityse tebėra tendencija išnaudojimą, vergišką darbą matyti kaip pažeidimus darbo santykiuose“, – sakė K.Mišinienė.
Darbas nuo aušros iki sutemų
Žmonės, kurie atsiduria tokiuose ūkiuose, dažnai tampa visiškai priklausomi nuo darbdavio. Darbo ir gyvenimo ribos išnyksta – žmogus gyvena toje pačioje vietoje, kur dirba, o jo dienotvarkę diktuoja ūkininko poreikiai.
