4 mėnesių statistika: gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėta 131 žmogaus gyvybė.
Gaisrų ir juose žuvusiųjų šiemet daugiau
2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per keturis metų mėnesius kyla 3334 gaisrai, kuriuose žūsta 38 gyventojai. Šiemet gaisrų – 17,2 proc., o juose žuvusiųjų – 18,4 proc. daugiau. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų laikotarpį, per keturis metų mėnesius 2018 m. gaisruose žuvo 50 žmonių, o 2016 m. – 55.
Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 35 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 13 žmonių (28,9 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 32 (71,1 proc.). Septyniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 – Vilniaus rajone, 4 – Trakų rajone), po 5 – Šiaulių ir Kauno apskrityse, po 4 – Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse, po 3 – Marijampolės ir Telšių apskrityse, 2 – Alytaus apskrityje, po 1 – Tauragės ir Utenos apskrityse.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (11 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 21 žmogus, arba 47 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 3 val. ryto (žuvo 29 gyventojai, arba 64 proc.). Gaisruose žuvo 31 vyras ir 9 moterys, o 5 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 66 metai.
Vienuolika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 – dėl neatsargaus rūkymo, 8 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl kitų priežasčių. Dar 7 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 48 gyventojus, 284 pastatus, 88 transporto priemones, 594 gyvūnus.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimo vietovėse
Per 4 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1268 gaisrai, t. y. 32,4 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 34 žmonės (iš jų 26 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 954 gaisrai ir juose žuvo 24 gyventojai, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų skaičius išaugo 32,9 proc., o juose žuvo 10 gyventojų, arba 41,7 proc., daugiau.
Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 525 gaisrai, kuriuose žuvo 8 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse kilo 743 gaisrai, kuriuose žuvo 26 žmonės. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 960 gaisrų, iš jų 515 gaisrų – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 335 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 131 gaisras), pirtys (66), garažai (36), 317 gaisrų kilo transporto priemonėse (8,1 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 172 lengvuosius automobilius. 34 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (0,9 proc. visų gaisrų).
1051 gaisras kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 26,9 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 460 ha atvirųjų teritorijų. 69 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 495 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 137, Panevėžio – 79, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose šiemet užgesinti 1767 gaisrai (45,2 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2141 (54,8 proc.). Ugnis sunaikino 101 pastatą, 74 transporto priemones, 742 gyvūnus, 1661 kv. m gyvenamojo ploto, o 2687 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (18,9 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (18,5 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (2,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,4 proc.). Be to, įregistruoti 55 padegimai (1,4 proc.), o 379 gaisrų (9,7 proc.) priežastys dar tiriamos.
Per keturis šių metų mėnesius atlikta 4,7 tūkst. gelbėjimo darbų
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-balandžio mėnesiais atliko 4740 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 4299 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis išaugo 10,3 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 1677 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 519 darbų – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 2005 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 1345 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (šių darbų skaičius šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 27,7 proc.).
548 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 41 nukentėjusį asmenį ir ištraukė 4 žuvusiuosius.
92 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje, iš jų 39 darbai atlikti ant ledo. Darbų vandenyje metu jie ištraukė 24 skenduolius ir išgelbėjo 11 gyventojų.
173 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 189 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 20 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 83 gyventojus, iš jų 5 vaikus.
Šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Remiantis 5-erių metų gelbėjimo darbų vandenyje statistika, gegužės mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 11 skenduolių.
