Vakar, praėjus 15 minučių po vidurdienio, ugniagesiams gelbėtojams teko skubėti į Pašilius Kėdainių rajone. Tarnybos gavo pranešimą, kad Tiesiojoje gatvėje esančiame gyvenamajame name „jaučiamas dūmų kvapas“.
Kas be reikalo pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nelaimę ar įvykį, kurio atžvilgiu gali būti iškviestos specialiosios tarnybos, užtraukia baudą nuo 90 iki 200 eurų.
Nuvykę nurodytu adresu, ugniagesiai apžiūrėjo pastatą, tačiau jokių gaisro požymių neaptiko – nei dūmų, nei ugnies, nei perkaitusių įrenginių.
Po detalaus patikrinimo paaiškėjo, kad joks pavojus negresia. Iškvietimas pripažintas kaip nepagrįstas.
Vis dėlto ugniagesiai šiuo atveju džiaugiasi gyventojų budrumu – geriau klysti, nei praleisti realų pavojų ir galimybę jį operatyviai suvaldyti.
Už nepagrįstą specialiųjų tarnybų – įskaitant ugniagesių gelbėtojų – iškvietimą Lietuvoje yra numatyta administracinė atsakomybė, o tam tikrais atvejais, ypač jei tokiais veiksmais padaroma žala ar kyla pavojus, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 493 straipsnis nustato, kad tas, kas be reikalo pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nelaimę ar įvykį, kurio atžvilgiu gali būti iškviestos specialiosios tarnybos, užtraukia baudą nuo 90 iki 200 eurų.
Pakartotinis ar piktybiškas nusižengimas gali užtraukti didesnę baudą – iki 300 eurų.
Atsakomybė paprastai netaikoma, jei žmogus sąžiningai klydo ar pranešė apie situaciją, kuri atrodė kaip pavojinga (pavyzdžiui, juntamas dūmų kvapas, nors gaisro nėra), ir veikė geranoriškai.
Tokiais atvejais iškvietimas dažniausiai nepripažįstamas kaip nusižengimas, net jei grėsmė nepasitvirtina.
