Per du šių metų mėnesius šalyje kilo 1555 gaisrai, juose žuvo 31 žmogus, o 47 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kuomet kilo 1371 gaisras ir juose žuvo 24 gyventojai, šiemet užfiksuota 184 gaisrais (13,4 proc.) ir 7 žuvusiaisiais (29,2 proc.) daugiau.
Gaisrų ir juose žuvusiųjų šiemet daugiau
2021-2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai sausio-vasario mėnesiais kyla 1280 gaisrų, kuriuose žūsta 23 gyventojai, šiemet gaisrų 21,5 proc., o juose žuvusiųjų – 34,8 proc. daugiau. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų laikotarpį, per du pirmuosius metų mėnesius 2022 m. gaisruose žuvo 17 žmonių, o 2016 m. – 37.
Šiemet kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 23 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 10 žmonių (32,3 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 21 (67,7 proc.). Dvylika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 – Vilniaus rajone), 4 – Kauno apskrityje, po 3 – Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskrityse, po 2 – Alytaus ir Marijampolės apskrityse, po 1 – Klaipėdos ir Utenos apskrityse. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Tauragės apskrityje.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (9 gyventojai), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 20-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 17 žmonių, arba 55 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 3 val. ryto (žuvo 22 gyventojai, arba 71 proc.).
Gaisruose žuvo 21 vyras ir 8 moterys, o 2-jų asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 66 metai.
Dešimt gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 5 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi ir dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl neatsargaus rūkymo, 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų. Dar 6 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 23 gyventojus, 154 pastatus, 57 transporto priemones, 566 gyvūnus.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose ir kaimuose
Per 2 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 837 gaisrai, t. y. 53,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 23 žmonės (iš jų 17 gyventojų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose).
Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 572 gaisrai ir juose žuvo 21 gyventojas, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų skaičius išaugo 46,3 proc., o juose žuvo 2 gyventojais, arba 9,5 proc., daugiau. Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 332 gaisrai, juose žuvo 7 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 505, žuvo 16 žmonių. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 663 gaisrai, iš jų 338 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 187 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (12,0 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 81 gaisras), pirtys (38), garažai (21), 162 gaisrai kilo transporto priemonėse (10,4 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 81 lengvąjį automobilį, 27 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose (1,7 proc.), o 17 – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,1 proc.).
Miestuose užgesinti 736 gaisrai (47,3 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 819 (52,7 proc.). Ugnis sunaikino 44 pastatus, 42 transporto priemones, 698 gyvūnus, 1354 kv. m gyvenamojo ploto, o 2073 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (34,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (11,3 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (10,7 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (6,8 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,9 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3,2 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.).
Be to, įregistruota 15 padegimų (1,0 proc.), o 196 gaisrų (12,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį, kad pernai kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 635 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 430 hektarų, o 5-erių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis – 467. Todėl ugniagesiai įspėja gyventojus, kad šylant orams nedegintų pernykštės žolės, nes tai kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-vasario mėnesiais atliko 2381 gelbėjimo darbą.
Per du šių metų mėnesius atlikta daugiau kaip 2 tūkst. gelbėjimo darbų.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-vasario mėnesiais atliko 2381 gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tu pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 2082 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis išaugo 14,4 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 832 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 230 darbų – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.
1118 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 768 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 321 kartą jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 24 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 4 žuvusiuosius.
25 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje, iš jų 22 darbai atlikti ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 5 skenduolius ir išgelbėjo 2 gyventojus. 15 kartų budėjo nukenksminant sprogmenis, 36 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 15 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 37 gyventojus, iš jų 2 vaikus.
