36-erių metų teisininkas A.Radušys anksčiau žiniasklaidai yra parašęs ne vieną komentarą teisine tematika, buvo kalbintas kaip ekspertas. Bandė savo laimę ir politikoje, 2012 metais kandidatavo į Seimą su Liberalų sąjūdžiu.
O ši istorija, kurios epicentre A.Radušys, – gana paini ir sudėtinga. Viskas prasidėjo dėl dviejų kambarių buto sostinės Lazdynų rajone. Kam šis butas išties priklauso, iki šiol vyksta ginčai teisme.
Vieną buto kambarį per varžytines įsigijusi moteris perėmė teises ir į visą butą. Ir nors ginčai teisme tebevyko, naujajai buto savininkei atstovaujantis teisininkas pats ėmėsi darbo iškeldinant gyventojus.
Mėtė daiktus, sudavė paauglei
Baudžiamoji byla A.Radušiui iškelta dėl įvykių praėjusių metų balandžio 22-osios dienos rytą. Tądien atsirakinęs duris jis įėjo į butą. Jį koridoriuje pasitiko paauglė.
„Neikit į kambarį, prašau, prašau, čia ne jūsų kambarys“, – teisininkui ištaria paauglė, tačiau šis jos žodžius ignoruoja ir nustumia ją nuo kelio.
Kaltinime nurodoma, kad teisininkas merginą tyčia pastūmė ir sudavė į pilvą, taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosrūvą pilve.
Po to teisininkas prisėda ant lovos ir ima bendrauti su buto gyventojais. Kambaryje gyvena trise – minėta mergina, neįgali moteris Onutė ir Žilvinas.
„Jūs Onutės nerasite, – teisininkui sako Žilvinas. – Jūs čia mums psichologinį spaudimą darote, mums nulis emocijų.“
Po šių žodžių A.Radušys griebia iš Žilvino rankų „Iphone“ ir atidaręs balkono langą sviedžia į lauką. Tada iškelia balkone stovėjusį metalinį seifą ir, nepaisydamas paauglės raginimų liautis, taip pat meta jį lauk. „Eikit pasiimt“, – išmetęs daiktus pareiškia teisininkas.
Aiškina, kad gynėsi
Pats A.Radušys teisme jam pateiktus kaltinimus kategoriškai neigia, nors situaciją sunkina tai, kad jo poelgiai užfiksuoti telefono kamera. Pats teisininkas savo siautėjimą vadino „civiline savigyna“. Jis dar net neperskaičius kaltinamojo akto reikalavo nušalinti prokurorą, neva šis – šališkas.
„Mano versija, dėl civilinės savigynos, buvo visiškai nenagrinėta. Prokuroras nenagrinėjo nei provokacijos, nes situacija buvo surežisuota, – teismui aiškino A.Radušys. – Jis nenagrinėjo mano paaiškinimų, kad nukentėjusieji sąmoningai melavo apie faktus, kuriais kaltinimas buvo suformuotas.“
Teisėjas Vladimiras Berezovskis dar pasiteiravo, kodėl prokuroro sprendimų neskundė anksčiau.
„Kaip teisininkas, aš netikiu teisine valstybe kaip tokia, – pareiškė A.Radušys ir paaiškino. – Skundžiau vieną kartą. Daugiau skųsti nebuvo laiko, nusviro rankos.“
Reikalavimą nušalinti prokurorą teisėjas atmetė kaip nepagrįstą. Teisininkas ir toliau įrodinėjo savo tiesas ir teikė vieną prašymą po kito, o teisėjas juos atmetinėjo.
„Jums pastaba už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą, – ištarė V.Berezovskis, kai A.Radušys eilinį kartą jį pertraukė. – Antrą kartą, jei jūs neklausysite teismo, jums gali būti taikomos tam tikros sankcijos, įskaitant areštą.“
Įsiterpti progų beveik negavo ir A.Radušį ginanti advokatė, jis sėkmingai pats įrodinėjo savo tiesas.
Gresia iki 5 metų kalėjimo
Beje, vaizdo įraše neužfiksuotos kitos teisininko siautėjimo detalės, kurios nurodytos jam pateiktame kaltinime: teisininkas metė ant žemės ir sudaužė lėkštę bei peleninę, dvi dėžes su kosmetika sviedė daugiabučio laiptinėje. Bendra tądien padaryta jo žala įvertinta bene 700 eurų.
A.Radušys teisme labai piktinosi, kad tyrimo metu prokuroras pritaikydavo vis kitokius Baudžiamojo kodekso straipsnius, iš pradžių byla pradėta nagrinėti dėl fizinio skausmo sukėlimo (LR BK 140 str.), vėliau perkvalifikuota į viešosios tvarkos pažeidimą (LR BK 284 str.), o galiausiai teismą pasiekė kaltinimai savavaldžiavimu (LR BK 294 str. 2 d.).
„Tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams bei savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“, – nurodoma baudžiamajame kodekse.
O konkrečiai A.Radušiui pateiktame kaltinime nurodyta, kad jis siekė prievarta iškeldinti buto gyventojus, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, apsunkino nukentėjusiųjų gyvenimą bute.
Kuo baigsis ši dvikova teisme, greit dar nesužinosime, kitas posėdis numatytas daugiau nei po mėnesio.
Birželio 21 dieną 13 val. 34 min. papildyta A.Radušio komentaru. Savaldžiavimu kaltinamo teisininko komentarą, jo reikalavimu, pridedame neredaguotą. 15min pabrėžia, kad tai yra tik jo asmeninis situacijos vertinimas. Panašią gynybinę versija jis reiškė ir teismo posėdžio metu.
Kadangi viešoje erdvėje nemažai dėmesio sulaukė nagrinėjama situacija, turėtų būti tinkamai išklausytos abi šios situacijos pusės.
Pirmiausia noriu paaiškinti, kad tariami „nukentėjusieji“ gyvena svetimoje nuosavybėje jau daugiau kaip 1,5 metų be teisėto buto savininko leidimo ir sutikimo, nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių, bei daro žalą savo neteisėtais veiksmais. Po teisminių procesų labai dažnai paaiškėja, kad buvę savininkai yra neteisūs, o jų padarytos žalos nėra galimybių išieškoti, dėl kitų turimų skolų.
Pabrėžiu, kad buto nuosavybė Registrų centre registruota naujo savininko vardu ir toks įrašas bei nuosavybės dokumentai iki šios dienos nėra nuginčyti ir panaikinti. 1/2 buto buvo įsigyta varžytynėse, o kita ½ buto įgyta teismo sprendimu. Buvusios savininkės Onutės R. teisė į ½ buto nuosavybę panaikinta teismo sprendimu už akių, kadangi ji, gavusi tinkamai įteiktus procesinius dokumentus, – nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų ir nesiginė teisme. Onutės R. nuosavybė Registrų centro duomenimis išregistruota nuo 2017-10-13. Tokiu būdu jau daugiau nei 1,5 metų buvę savininkai naudojasi svetimu butu ir atsisako butą nuomotis ar išsikraustyti.
Deja, dėl teisinio reglamentavimo spragų Lietuvoje yra daug situacijų, kai varžytynėse įsigytos nuosavybės savininko teisės lieka kažkur pilkojoje zonoje, ir, ginant savo pažeistas teises bei siekiant tokius asmenis iškeldinti, belieka tik pasitelkti savo fantaziją ar civilinės savigynos priemones, nes savininko teisėti pranešimai, raštai, raginimai išsikeldinti neveikia, o institucijos šioje situacijoje yra neįgalios.
Pareiškiu, kad jokių fizinių ar smurtinių veiksmų prieš nepilnamečius asmenis niekada nebuvau atlikęs per visą gyvenimą. Tačiau melagingų parodymų pagrindu inicijuojami ikiteisminiai tyrimai – taip pat labai veiksminga priemonė sprendžiant civilinius ginčus. Siekiant pritempti iki „nusikaltimo“ buvę savininkai pradeda meluoti, kad juos muša, sukuria istorijas, kad naujas savininkas pavogė kokį nors daiktą ir siekia teisėsaugos rankomis, pritaikyti naujajam savininkui kardomąsias priemones – nesilankyti savo nuosavam bute, kol nebus išnagrinėtas melagingas skundas. Tam tikslui buvę savininkai filmuoja kiekvieną naujo savininko apsilankymą nuosavam bute, jeigu nesiseka pritempti, provokuoja situacijas ir įtraukia nepilnamečius asmenis, kaip priemonę įtvirtinti savo statusą.
Nekilnojamojo turto objektų buvę savininkai akivaizdžiai piktnaudžiauja susidariusia situacija – atsisako išsikraustyti ir daro žalą, kurią, pasibaigus visiems procesams, praktiškai nėra iš kokių pajamų išieškoti dėl turimų skolų. O ta pati teisėsauga labai puikiai pasitarnauja tokių „nukentėjusiųjų“ tikslais.
