Globaliai, praėjęs mėnuo buvo penktas šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją. Per 0,36 laipsnio nusileido iki šiol šilčiausiu laikomam 2023 m. gruodžiui (+0,85 laipsnio anomalija). Per praėjusius 29 mėnesius tik šeši iš jų neviršijo simbolinės 1,5 laipsnio ribos, lyginant su 1850–1900 m. laikotarpiu. Didele dalimi aukštas temperatūros reikšmes lemia labai šiltas pasaulinis vandenynas.
Pasaulyje šilčiau už normą buvo Grenlandijoje, daugelyje JAV valstijų, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, daugelyje Azijos regionų. Taip pat, šiaurės centrinėje Afrikos žemyno dalyje, vakarinėje Australijos ir rytinėje Antarktidos žemyno dalyje. Na, o priešingai, šalčiau už normą – didelėje dalyje Kanados, Aliaskoje, didelėje dalyje Sibiro, daug kur Indijoje ir šiaurės vakarinėje Afrikos dalyje (žr. viršutiniame žemėlapyje).
Tuo tarpu, Europoje gruodis (2,68 °C) buvo 1,99 laipsnio šiltesnis už daugiametę normą ir tapo ketvirtu šilčiausiu gruodžio stebėjimų istorijoje (šilčiausiu išlieka 2019 m. buvęs gruodis su 2,62 laipsnio anomalija). Praėjęs mėnuo buvo šiltesnis nei vidutiniškai didžiojoje žemyno dalyje, ypač Islandijoje, Fenoskandijoje ir aplink esančiuose regionuose. Vėsesnis nei įprastai – dalyje Pirėnų pusiasalio ir kitose nedidelėse teritorijose (žr. apatiniame žemėlapyje).
Kaip esame rašę anksčiau, Lietuvoje gruodis buvo 3,2 laipsnio šiltesnis už 1991–2020 m. vidurkį (ketvirtas šilčiausias gruodis per visą šalies stebėjimų istoriją). Vėsiausia buvo Švenčionyse, o šilčiausia – Klaipėdoje ir Šventojoje.
Pažymėtina, kad Ramiajame vandenyne šiuo metu fiksuojamas silpnas La Niña reiškinys (Žemę vėsinanti fazė). Nežiūrint to, globali temperatūra ir toliau išliks aukšta dėl anomaliai šilto Pasaulinio vandenyno kituose regionuose.
