Pastarosiomis dienomis vyravę orai labiau priminė vėlyvą rudenį, bet ne balandžio mėnesio pradžią. Tokius vėjuotus, vėsius ir darganotus orus lėmė gilus šiam metų laikui Atlanto ciklonas, kuris užsimezgė Šiaurės Atlanto viduryje praėjusį penktadienį (balandžio 3 d.). Sekmadienį jis atsidūrė virš šiaurinių Šiaurės jūros akvatorijų, o slėgis centre nukrito iki 974 hPa. Vėliau, judėdamas link Skandinavijos pradėjo lėtai pildytis ir šį pirmadienį Lietuva pateko į šio ciklono užnugarį su dideliais slėgio gradientais, kurie lėmė labai stiprų, vietomis štorminį vakarų–pietvakarių krypties vėją. Gūsiuose vėjo greitis daug kur viršijo 15–20 m/s, todėl kai kuriuose rajonuose laužė medžių šakas (ir pačius medžius), nutraukė elektros perdavimo laidus ir kt. Taip pat vietomis pabiro sniego kruopos ar smulki kruša, tačiau pastaroji rimtesnės žalos nepadarė.
Antradienį ciklono centras pasitraukė į Rusijos nejuodžemio regioną, vėjas lėtai silpo, daug kur palijo, šiaurės rytuose, vietomis, pasnigo, net pasigirdo kalbos, kad orai nesezoniškai žiemiški. Bet tai yra būdingas pereinamų sezonų bruožas, ypač balandžio ir, rečiau, spalio mėnesiams, kai pavasarį ar net vasarą menantys orai greitai pasikeičia į žiemiškus ar atvirkščiai.
Jeigu toks kritulių stygius susidarytų gegužės mėnesį – tai būtų įžanga į intensyvios sausros pradžią, dabar gi dirvožemį nuo sausringų sąlygų gelbėjo per vasarį susikaupusi sniego danga, o, vietomis, ir gilesnis įšalas.
Taiiš dalies patvirtina ir LHMT duomenys: kovas Lietuvoje buvo 2–5 °C šiltesnis už daugiametį, o kovo viduryje maksimali oro temperatūra pasiekė to laikotarpio rekordus - +16 – +18 °C. Be to, šiųmetis kovas buvo ypač sausas ir saulėtas mėnuo: per mėnesį iškrito nuo 0,1 iki 12 mm kritulių, o tai sudarė nuo 1 iki 25 % mėnesio normos. Jeigu toks kritulių stygius susidarytų gegužės mėnesį – tai būtų įžanga į intensyvios sausros pradžią, dabar gi dirvožemį nuo sausringų sąlygų gelbėjo per vasarį susikaupusi sniego danga, o, vietomis, ir gilesnis įšalas. Priešingai, saulės spindėjimo trukmė didesnėje Lietuvos dalyje buvo 1,5–2 kartus ilgesnė, nei įprastai. Taigi po šilto ir sauso kovo mėnesio vėsi balandžio pradžia yra greičiau „norma“, nei anomalumas. Išsamią informaciją apie buvusius orus Lietuvoje galite rasti oficialiame LHMT tinklapyje, poskyryje „Klimatas“.
O kas gi laukia toliau? Pradžioje minėtam ciklonui atsitraukus į rytus antradienį po pietų stiprėjo poliarinis anticklonas virš Barenco ir Norvegijos jūrų akvatorijų. Šiandien šio poliarinio anticiklono centras jau yra virš Laplandijos (slėgis centre 1040 hPa), o jo gūbrys su šaltu ir sausu jame cirkuliuojančiu oru per Skandinaviją išsiplėtė iki Vidurio Europos. Šio gūbrio rytiniu pakraščiu į Baltijos regioną atslenka šaltesnės ir sausesnės oro masės, kurios išsilaikys regione bent iki savaitės pabaigos.
Visomis sekančiomis naktimis ir rytais (su nedidelėmis išimtimis) vyraus nedidelė neigiama oro temperatūra (-3 – +2 °C), tačiau dirvos paviršiuje šaltis bus laipsniu kitu stipresnis (-1 – -6 °C). Kai kuriuose šaltiniuose mačiau pranešant apie šalnas, tačiau šalna, kaip reiškinys skelbiamas tada, kai vidutinė paros oro temperatūra yra virš +5 °C. Kitu atveju neigiama temperatūra vadinama šalčiu, o ne šalna. Iš tikrųjų pastarosiomis dienomis didesnėje teritorijos dalyje vidutinė paros oro temperatūra siekė + 4 – + 6 °C, tačiau žemės ūkio naudmenims (pasėliams, pievoms, sodams ir kt.), kol neprasidėjo jų aktyvi vegetacija šis neigiamos oro temperatūros tarpsnis žalos dar nedaro.
Rytoj minėta aukšto slėgio sritis apims ir dalį Rytų Europos bei lems nestiprią oro pernašą iš šiaurės rytų, o vėliau ir iš rytų. Trumpai tariant palaipsniui vėsias jūrinės kilmės oro mases mūsų regione keis kontinentinės, kurios taip pat bus vėsios, bet, daugiausia, sausos. Nepaisant ilgėjančios dienos trukmės oro temperatūra dieną tiek šią savaitę, tiek kitos savaitės pradžioje bus žemesnė už normą ir sieks +3 – +8 °C, vietomis pietvakariniuose bei pačiuose vakariniuose rajonuose +4 – +10 °C. Tiesa, vakariniuose rajonuose bus truputį šilčiau ne dėl jūros poveikio (šiuo metu jūra veikia vėsinančiai), o dėl labiau saulėtų orų lyginant su kitais rajonais.
Savaitgalį iš pietryčių prie Lietuvos priartės neintensyvi žemo slėgio sritis, todėl, pradžioje rytiniuose rajonuose, vėliau visoje Lietuvoje prognozuojami nedideli krituliai, daugiausia lietus, tačiau mišrių kritulių tikimybė taip pat išlieka (30% ). Dar viena panaši žemo slėgio sritis su krituliais iš rytų turėtų priartėti kitą trečiadienį, tačiau tokio orų raidos scenarijaus tikimybė tėra apie 40 %. Kiti variantai susiję su Atlanto ciklonų poveikiu (40 %) bei grynai anticikloniniais orais (20 %). Bet kuriuo iš išvardintų atvejų aukštesniuose atmosferos sluoksniuose stiprios ir vieningos oro pernašos vakarų–rytų kryptimi neprognozuojama. Tokia silpna arba nevienakryptė oro pernaša lemia prastesnę vidutinės trukmės orų prognozių kokybę: jos dažniau keičiamos, pasižymi silpnesniu nuoseklumu tarp prognozės ciklų ir pan.
Ilgesnės nei vidutinės trukmės prognozės rodo, kad Skandinavijos anticiklogenezei (ir Viduržemio jūros ciklogenezei) palankios didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos išsilaikys iki paskutinio balandžio dešimtadienio vidurio. Ir tai turėtų Lietuvoje lemti sausesnius ir kiek šiltesnius, nei įprasta orus.
Vasaros sezono pradžios dar nematyti ir Viduržemio jūros regione – ten daugiausia bus debesuota ir lietinga, tačiau karštų orų sezonas prasideda Egipte ir Artimuose Rytuose, Indijoje ir Indokinijoje. Gerokai šilčiau, nei įprastai kitą savaitę bus Tolimuose Rytuose: Japonijoje, Korėjos pusiasalyje, rytinėje Kinijoje, Taivanyje ir net Mongolijoje. Labai kontrastingi orai prognozuojami Šiaurės Amerikoje. Rytinėje Kanadoje bus 5–12 °C šalčiau už įprastinę vidutinę oro temperatūrą, o rytinėje JAV – 6–15 °C šilčiau.
