„Jau kurį laiką Lietuvos upes kankina hidrologinė sausra (jos formavimuisi reikalingas ilgas laikotarpis, ypač jei kalbama apie požeminius vandenis). Hidrologinė sausra gali pasireikšti net ir po kelių sausesnių sezonų ar kelerius metus besitęsiančių sausringų sąlygų. Jeigu šiuo metu vyraujanti hidrologinė situacija būtų susidariusi tik dėl šių metų gegužės – birželio mėnesiais užsitęsusių karščių, tai vandens lygis nebūtų taip smarkiai nukritęs, nes vandens telkiniai naudotųsi gruntinio vandens rezervu“, – rašo hidrometeorologai.
Didesnių upių (Neries, Nemuno ir kt.) vandens lygis nulijus gausesniam lietui pakyla, bet „išsilaiko“ vos dieną ar tik kelias valandas. Neries upėje ties Vilniumi dėl iškritusių gausesnių kritulių vandens lygis pakyla apie 12 cm (vandens debitas apie 10 m3/s).
Vakarų Lietuvos upėse (kur kritulių iškrito gerokai daugiau nei kitur) dėl susidariusio drėgmės pertekliaus vandens debitai padidėjo ir jau „nesiekia“ gamtosauginių reikšmių.
„Pavyzdžiui, Šešuvyje ties Skirgailais pirmadienį išmatuotas vandens debitas jau didesnis už gamtosauginį. Šioje upėje gamtosauginis debitas buvo užfiksuotas anksčiausiai – nuo birželio 26 d. Nors šios upės hidrologinis režimas grįžta prie įprasto šiam metų laikui, tačiau daugumoje Lietuvos upių situacija vis dar prasta“, – dėsto Hidrometeorologijos tarnyba.
Artimiausiu metu numatomi šiltesni, be lietaus orai, todėl hidrologinės sąlygos keistis neturėtų.
