„Na o tik pasibaigus žiemai, kovo pirmoji pusė pasitiko sausais ir dažnai saulėtais orais. Maždaug pusėje šalies užteko pusės mėnesio, kad būtų pasiekta tokia Saulės spindėjimo trukmė, kokia buvo išmatuota per tris kalendorinės žiemos mėnesius, – feisbuke rašo LHMT.
– Štai, pavyzdžiui, Vilniuje vos per 10 pirmų kovo dienų išmatuota daugiau saulėtų valandų nei per visą žiemą (68,5 val.). Daugelyje kitų vietovių žiemą išmatuotos reikšmės buvo pasiektos per pirmas dvidešimt kovo dienų. Per visą kovo mėn. Lietuvoje saulė vidutiniškai spindėjo 153,4 val. (t. y. 106 proc. kovo mėn. normos arba daugiau nei dvigubai daugiau negu per visą praėjusią žiemą).“
Tad netruksime pamiršti niūrią žiemą, kai pamatyti saulę prilygo stebuklui, peršasi išvada.
Ir meteorologai tai patvirtina: „Nežiūrint to, labiausiai saulėtas metų laikotarpis dar tik prasideda. Vidutiniškai (1991–2020 m.) daugiausiai saulėtų valandų Lietuvoje būna balandžio–rugpjūčio mėnesiais. Pikas dažniausiai pasiekiamas gegužės trečiąjį (107 val.) arba birželio pirmąjį (103 val.) dešimtadienį.
Vėliau atmosferos cirkuliacija pilnai persitvarko į vasaros režimą ir paprastai sulaukiame daugiau lietaus, todėl tenka šiek tiek mažiau saulėtų valandų (86–93 val. per dešimtadienį).
Antras saulėtumo pikas vidutiniškai būna pasiekiamas liepos trečiąjį dešimtadienį (100 val.), kuomet įprastai dar pasiekiamas ir visos vasaros šilumos pikas.“
