Šalta žiema vasaros orams įtakos neturi
Vis dažniau keliamas klausimas, ar po vėsesnės žiemos sulauksime karštų mėnesių. Netruko pasirodyti ir spėlionių, esą tai, kad žiema buvo tikrai gili ir šalta, reiškia, kad ir vasara bus „kaip reikiant“. Tačiau meteorologai šią populiarią nuostatą iškart paneigia.
„Dėl vasaros visada labai sunku pasakyti kažką konkretaus. Dažnai galima tik spėlioti, kokia ji gali būti.
Nevertėtų tikėti tais pasakymais, kad šalta žiema esą lemia karštą vasarą. Jeigu toks ryšys tikrai egzistuotų, tuomet galėtume iš anksto sudaryti labai tikslias ilgalaikes prognozes“, – aiškina Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas.
Pasak jo, būtent dėl didelės orų kaitos Lietuvoje ilgesnio laikotarpio spėjimai išlieka labai apytiksliai, o ilgalaikės prognozės retai kada pasitvirtina realybėje.
Ką rodo skaičiavimai?
Patikimesnius orientyrus suteikia užsienio modeliai.
„Ilgalaikės prognozės, kurias sudaro kur kas didesnius resursus turintys amerikiečiai, šiuo metu skaičiuoja, jog mūsų regione vasara turėtų būti truputį šiltesnė ir sausesnė nei vidutiniškai būdavo 1991–2020 m. laikotarpiu“, – sako meteorologas.
Konkretesni skaičiai jau dabar pateikiami pirmajam vasaros mėnesiui.
„Šiuo metu pirmojo vasaros mėnesio oro temperatūra prognozuojama iki 0,5–1 laipsnio aukštesnė,nei įprastai, o kritulių kiekis – artimas standartinei klimato normai (SKN: 15,9 °C ir 68 mm)“, – nurodo G. Valaika.
Statistika kalba šilumos naudai
Į galimą vasaros pobūdį užuominų duoda ir pastarųjų metų statistika.
„Iš praėjusių dešimties vasarų Lietuvoje net 7 buvo šiltesnės, vos 2 – šaltesnės nei vidutiniškai ir 1 – artima normai.
Taigi net ir statistiškai yra didesnė tikimybė, jog šiemet vasara gali būti šiltesnė nei vidutiniškai“, – pažymi specialistas.
Vis dėlto jis primena, kad statistika negarantuoja rezultato, mat ir praėjusiais metais, pagal statistiką, vasara turėjo būti šilta, o buvo taip, kaip buvo…
„Kita vertus, tą patį būčiau pasakęs ir prieš metus. Vis dėlto 2025 metų vasara buvo truputį vėsesnė už 1991–2020 m. vidurkį arba, dar kitaip lyginant, vėsiausia nuo 2017 metų. Tropinių naktų ir karščių beveik, galima sakyti, pernai išvengėme“, – sako G.Valaika.
Na, bet vis dėlto šiemet karštis gali ir nebepraeiti pro šalį.
„Yra nemaža tikimybė, jog šiemet to jau neišvengsime“, – įspėja meteorologas.
Liūtys, škvalas ir kruša – vasaros palydovai
Net jei vasara bus šilta, ramybės ji nežada. Jau pavasarį mums apie save priminė ne viena diena, kupina itin stiprių vėjo gūsių. Tiesa, stiprių liūčių laukti reikėtų vėliau.
„Kiekvieną vasarą nepavyksta išvengti ir smarkių bei itin lokalių liūčių, kuomet vos per keletą valandų viename didesnio miesto arba rajono gale iškrenta kone pusė mėnesio normos, o kitame toliau tęsiasi sausringas laikotarpis“, – pasakoja G.Valaika.
Atskirai jis išskiria audringiausias dienas.
„Vasarą bent 2–3 dienos būna labai audringos, kuomet fiksuojamas ne tik smarkus lietus, bet ir škvalas, intensyvesnės perkūnijos, stambesnė kruša.
Stichijos Lietuvoje pridaro vis daugiau nuostolių, tad nelinkiu jų patirti“, – sako jis.
Tiesa, pastaraisiais metais meteorologams prognozuojant audras ir liūtis apie tai gyventojai savo mobiliuosiuose telefonuose gaudavo perspėjimus. Tačiau tik daliai jų tie perspėjimai pasitvirtindavo, tad kai kurie žmonės netruko imti piktintis, esą be reikalo telefonai kaukia, o meteorologams nesiseka „nuspėti“ net po kelių valandų būsiančios audros.
Vis dėlto G.Valaika akcentuoja, kad taip nutinka būtent dėl to, kad Lietuvoje paplito labai lokalios gamtos stichijos, kai tą pačią akimirką viename miesto gale saulė ritinėjasi, o kitame lietaus vanduo duris semia.
„Jeigu kažkas tų stichijų savo kieme taip ir nepamato, tuomet reikėtų ne pykti ant meteorologų dėl esą netikslios prognozės, o pasidžiaugti, jog stichijos ir vėl aplenkė jų namus“, – ragina pašnekovas.
