Kaip savo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino meteorologas Gytis Valaika, toks reiškinys susiformuoja esant šaltiems ir ramiems orams bei kai yra pakankamas drėgmės kiekis ore.
„Reiškinys panašus į šerkšną. „Gėlės“ susidaro paprastai naktį ir ryte, kai santykinai šilto ledo sluoksnį veikia stiprus šaltis (turi beveik nebūti vėjo). Tokiu atveju nuo „šilto“ ledo paviršiaus sublimuojasi vandens garai (praleidžiama skystoji būsena). Šiam orui kylant į šaltesnį virš jo esantį orą, temperatūra krinta ir oras virš ledo tampa prisotintas drėgme. Bet kokie ežero ledo paviršiaus išsikišimai prisotintame drėgme ore pamažu pasidengia į šerkšną panašiais kristalais (t. y. šalčio gėlėmis).
Taip atsitinka tik tada, kai pučia labai silpnas vėjas. Pučiant stipresniam vėjui prisotintas drėgme oro sluoksnis nupučiamas nuo paviršiaus ir ledo gėlės nesusiformuoja, o susiformavusios pamažu suyra“, – rašė G.Valaika.
Platelių ežeras yra vienas didžiausių ir giliausių ežerų Lietuvoje. Jo plotas siekia 12 kv. km., o didžiausias gylis – 49,1 m.
