Pokalbio studijoje metu buvo aptariama hidromeorologinė situacija: po gana švelnaus rudens Lietuva sulaukė šalčio šoko. Kitą savaitę kai kuriose šalies vietose speigas gali paspausti iki 23 laipsnių.
Pasak Selemono Paltanavičiaus, žmonės gamtoje palyginti su gyvūnais yra naujokai. Tuo tarpu gyvūnų rūšys formuojasi maždaug milijoną metų. Todėl laukinė gyvūnija prie mūsų gamtinių sąlygų prisitaikiusi geriau ir žiemai pasiruošusi labai seniai. Ir nesvarbu, ar tai augalas, ar vabzdys – visi jie seniai pasiruošę šalčiams.
Pasak S.Paltanavičiaus, reikėtų pasižiūrėti, kaip žiemai ruošiasi bebrai. Jie visada krauna labai daug ėdesio. Lapės ir kiti žvėrys užsiaugina labai rimtą kailį. Svarbiausia, kad jie žiemai ima ruoštis iš anksto. Todėl, nors būdavo žiemų, kai prognozuota, kad augalai ir gyvūnai neatlaikys, taip nenutikdavo, jie ramiai ištverdavo šalčius.
Kita vertus, žiemos šalčiai yra natūralios atrankos dalis. S.Paltanavičius teigimu, kasmet juk užauga daug jauniklių gyvūnų, naujų augalų, bet ne visi jie išlieka.
Klasikinis pavyzdys – didžiosios zylės. Jos peri kiekvieną vasarą du kartus ir išaugina 22 jauniklius. Bet kitą pavasarį iš pulko lieka tik 2 stipriausi. Žinoma, ne tik dėl šalčio, bet ir dėl plėšrių žvėrių.
