Skaičiai negailestingi: Lietuvoje smarkiai sumažėjo dienų su sniego danga

Dienų skaičius, kai sniego danga siekia ≥1 cm (vadinamos „dienomis su sniego danga“). Jų skaičius, lyginant 1961–1990 ir 1991–2020 metų laikotarpius, sumažėjo net trimis savaitėmis: nuo 85 iki 64 dienų per metus.

Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai tokių dienų būna Žemaičių aukštumoje, Šiaurės, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje (apie 70–78 d.), o mažiausiai – Nidoje, Klaipėdoje ir Kybartuose (46–47 d.). Dienų skaičius su sniego danga (≥1 cm) vidutiniškai didžiausias būna sausio ir vasario mėnesiais: 1961–1990 m. laikotarpiu siekė po 22–23 d., o 1991–2020 m. laikotarpiu jau tik po 17–19 dienų.

Per pastaruosius 10 metų vis dažniau sniego iš viso nebūna arba susidaro nestora sniego danga, kuri išbūna nenutirpus tik neilgą laikotarpį.

Dienų skaičius, kai sniego danga siekia ≥5 cm, lyginant 1961–1990 ir 1991–2020 metų laikotarpius, sumažėjo irgi trimis savaitėmis: nuo 60 iki 39 dienų per metus. Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai tokių dienų būna Žemaičių aukštumoje ir Pietryčių Lietuvoje (apie 44–50 dienų), o mažiausiai – Klaipėdoje ir Kybartuose (26–28 dienos). Dienų skaičius su sniego danga (≥5 cm) vidutiniškai didžiausias irgi būna sausio ir vasario mėnesiais: 1961–1990 m. laikotarpiu siekė 17–18 dienų, o 1991–2020 m. laikotarpiu – apie 12 dienų.

Taigi, dienų su sniego danga skaičius ženkliai sumažėjo. Per pastaruosius 10 metų vis dažniau sniego iš viso nebūna arba susidaro nestora sniego danga, kuri išbūna nenutirpus tik neilgą laikotarpį.

Lietuvoje vidutiniškai ilgiausiai sniegas išsilaiko tamsiuose spygliuočių miškuose ir aukštumų regionuose (ypač – Švenčionių ir Medininkų aukštumose). Pastebima, kad ilgiausiai sniegas dažniausiai išsilaiko Medininkų aukštumų apylinkėse, apie 25 km į pietryčius nuo Vilniaus miesto, tarp Aukštojo, Žybartonių ir Barsukynės kalvų.