Pasiūlymui labiausiai priešinosi trys šalys. Belgija atsisakė atšaukti savo ankstesnį prieštaravimą, o Prancūzija ir Liuksemburgas išreiškė susirūpinimą dėl teisinių pasekmių.
Po diskusijų ES vadovai priėjo prie išvados, kad, nors ir yra pasirengę pritarti bendram principui, Komisija turi išsamiau išnagrinėti teisines ir fiskalines pasekmes.
Tokie Kopenhagos susitikimo rezultatai reiškia, kad labai maža tikimybė, jog Komisija pateiks oficialų teisinį pasiūlymą ES vadovams, kai šie po trijų savaičių vėl susitiks Briuselyje.
Belgija, kurios valstybės iždas gavo naudos iš mokesčių, gautų iš Rusijos turto, laikomo vietos finansų įstaigoje „Euroclear“, dabar reikalauja, kad Europos Sąjunga „abipusiškai“ pasidalytų riziką ir užtikrintų teisinę gynybą, jei Maskva imtųsi teisinių veiksmų prieš šalį.
Liuksemburgas, kuriam atstovavo jo ministras pirmininkas, pareiškė, kad „negalima tiesiog pasiimti to, kas priklauso kitai valstybei“, ir išreiškė susirūpinimą dėl galimybės, kad Rusija gali negrąžinti skolos.
Nepaisant to, aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai susitarė tęsti darbą šiuo klausimu. Kaip pažymėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, atitinkamos šalys „turėtų daug išsamiau parengti visą pasiūlymą“.
Atskirai G 7 finansų ministrai susitarė, kad jie „koordinuotai panaudos visą jų jurisdikcijose imobilizuoto Rusijos valstybės turto vertę, kad užbaigtų karą ir užtikrintų teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“.
Maskva žadėjo keršyti
Bendra Belgijos vertybinių popierių depozitoriumo „Euroclear“ turimo įšaldyto Rusijos turto, kuris galėtų būti paskolos pagrindas, suma yra 175 mlrd. eurų. Vakarų politikai dabar kalba apie mažesnę „reparacijos paskolą“, atsižvelgdami į ankstesnes paskolų programas Ukrainai.
ES aukščiausiojo lygio susitikimo Kopenhagoje dieną ir prieš jį Rusija sustiprino savo grasinimus toms šalims, kurios sutiks panaudoti „Euroclear“ įšaldytą turtą Ukrainos naudai. Apskaičiuota, kad Maskva gali konfiskuoti šimtus milijonų eurų vertės Europos bendrovių ir fizinių asmenų turto.
