2026-08-02 17:13

2 karai virsta megakonfliktu: kodėl atakuoti šie tanklaiviai

Karai Irane ir Ukrainoje vis labiau susipina ir tuo pat metu plečiasi, apimdami vis daugiau šalių – net ir tas, kurios skelbia neutralumą. Taip rašo leidinys „Fortune“, analizuodamas „megakonflikto“ padarinius.
Gaisras tanklaivyje „Gas Lisbon“
Asociatyvinė nuotr. / Kadras iš vaizdo įrašo

Kas nutiko Egipte

Neseniai Ukraina atakavo Irano krovininį laivą, gabenusį karinius krovinius tarp Irano ir Rusijos Kaspijos jūra. Po kelių dienų Irano bepiločiai atakavo suskystintų gamtinių dujų tanklaivius Egipto Viduržemio jūros pakrantės uoste – tai buvo pirmasis atakos prieš šią šalį atvejis karo su Iranu metu.

Kaip pažymi „Alpine Macro“ vyriausiasis geopolitikos strategas Danas Alamariu, Viduržemio jūroje įvykdyta ataka gali paveikti dujų kainas Europoje, laivybos tarifus ir draudimo išlaidas. Tai įvyko Iranui reikalaujant, kad Europos šalys priverstų Ukrainą atsakyti už išpuolį prieš laivą Kaspijos jūroje.

„Irano ir Ukrainos karai gali būti tarpusavyje susiję. Po Ukrainos smūgio Kaspijos jūroje po kelių dienų užsidegė dujovežiai Viduržemio jūroje. Galbūt tai ne sutapimas – kyla rizika, kad du konfliktai suartės“, – perspėjo ekspertas.

Kodėl Ukraina smūgiavo Irano laivui?

Irano ekspertas Hamidrezas Azizi išdėstė keletą galimų Ukrainos smūgio į Irano laivą priežasčių.

Viena jų – Ukraina nori parodyti savo vertę kaip partnerė JAV.

Kitas požiūris – Izraelis ir JAV paprašė Ukrainos jų vardu daryti spaudimą Iranui, bijodami, kad bet kokie smūgiai į Irano infrastruktūrą sukels atsakomuosius veiksmus prieš jų regioninius ekonominius objektus.

Trečiasis variantas – Ukrainos ataka buvo atsakas į husių sukilėlių grasinimus laivams Bab el Mandebo sąsiauryje.

„Financial Times“ taip pat mano, kad Ukrainos smūgis galėjo būti įspėjimas, jog Irano Kaspijos jūros pakrantė yra pažeidžiama ir gali būti panaudota kaip derybų su JAV svertas.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Markas Esperis, dirbęs pirmojoje Donaldo Trumpo administracijoje, anksčiau teigė, kad karą su Iranu reikėtų internacionalizuoti, įtraukiant Amerikos sąjungininkus Azijoje ir Europoje, taip pat šalis, besiribojančias su Iranu, – Turkiją, Armėniją ir Azerbaidžaną.

Energetikos ekspertas Danielis Yerginas, „S&P Global“ pirmininko pavaduotojas, taip pat pareiškė, kad karas su Iranu plečiasi geografiškai ir geopolitiškai.

„Pagalvokite apie visas jūras – Persijos įlanką, Raudonąją jūrą, Viduržemio jūrą, Juodąją jūrą, Baltijos jūrą, Kaspijos jūrą – visos jos tapo naftos karo arenomis“, – sakė jis.

Rusija eskaluoja konfliktą

Savo ruožtu Rusija taip pat siekia plėsti savo įtakos geografiją. Pastarųjų savaičių metu įvyko keli incidentai su dronais, nukritusiais Rumunijoje, Rusijos raketa taip pat nukrito Lenkijoje, pažeisdama NATO oro erdvę.

Europos politikos analizės centras pareiškė, kad šie incidentai liudija, jog Rusijos „šešėlinis karas“ prieš NATO slenka į pietus.

Irano ir Ukrainos karai

Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Iranas svarstė galimybę smogti raketomis Ukrainos jūrų uostui atsakydamas į Ukrainos smūgį į Irano laivą Kaspijos jūroje, tačiau aktyvios diplomatinės pastangos kol kas leido stabilizuoti situaciją.

Tuo tarpu leidinys „Zeit“ rašo, kad Rusijos ir Ukrainos karas įgauna pagreitį ir įžengė į maksimalios eskalacijos fazę. Šio konflikto paaštrėjimo padarinius pajus net ir šalys, bandančios išlaikyti neutralumą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą