Premija per vidurdienio asamblėjos sesiją Strasbūre buvo paskirta irakietėms aktyvistėms Nadiai Murad ir Lamiai Haji Bashar, kurios buvo pagrobtos IS, o atgavusios laisvę pradėjo organizuoti kampanijas jezidams apsaugoti, nurodė šaltiniai.
Europos Parlamento liberaliosios frakcijos ALDE lyderis Guy Verhofstadtas ketvirtadienį sakė, kad N.Murad ir L.H.Ashar yra „įkvepiančios moterys, pademonstravusios neįtikėtiną drąsą ir žmogiškumą pasibjaurėtino žiaurumo akivaizdoje. Didžiuojuosi, kad joms buvo skirta 2016-ųjų Sacharovo premija“.
N.Murad, smulkią, švelnaus balso jauną moterį, 2014 metų rugpjūtį džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai pagrobė iš jos gimtojo Kočo kaimo, esančio šalia šiaurinio Irako Sindžaro miesto, ir atgabeno į Mosulą.
23 metų N.Murad, sakė, jog būdama ekstremistų grupuotės nelaisvėje ji buvo kankinama ir prievartaujama.
IS privertė ją atsisakyti jezidų tikėjimo – senovinės religijos, išpažįstamos daugiau kaip pusės milijono tikinčiųjų, gyvenančių šiaurės Irake šalia Sirijos sienos.
„Pirmas dalykas, kurį jie mus privertė padaryti – atsiversti į islamą“, – N.Murad sakė naujienų agentūrai AFP anksčiau šiemet Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje.
Gruodį ji sakė kalbą JT Saugumo Taryboje Niujorke ir prisiminė savo vadinamąsias „vedybas“ su vienu iš IS pagrobėjų.
Jis tyčiodavosi iš jos, mušdavo ir liepdavo dažytis bei rengtis apnuoginančiais rūbais, sakė ji Taryboje.
„Nebegalėjau daugiau kentėti prievartavimų ir kankinimo“, – sakė ji aiškindama, kodėl nusprendė bėgti.
Nežmoniškumo pasmerkimas
N.Murad ketvirtadienį Sacharovo žmogaus teisių premiją pavadino džihadistų vykdomo „nusikalstamo nežmoniškumo pasmerkimu“.
„Šis jezidų moterų ir jezidų liaudies kančių pripažinimas yra giliaprasmė žinia ISIS teroristinei grupuotei, kad jų nusikalstamas nežmoniškumas yra pasmerkas, o jų aukas apdovanoja laisvasis pasaulis“, – sakoma N.Murad pareiškime.
23 metų N.Murad sakė, kad ji ir L.H.Bashar priima šią Sacharovo premiją „tūkstančių pagrobtų jezidų moterų ir mergaičių, visų jezidų genocido aukų vardu“.
„Ši premija yra galinga demokratiškai išrinktų Europos atstovų žinia mūsų žmonėms, ypač tiems daugiau nei 6 700 moterų, mergaičių ir vaikų, kurie tapo ISIS vergovės ir prekybos žmonėmis aukomis, kad šis genocidas daugiau nepasikartotų“, – sakė ji.
„Mes ir toliau dirbsime, kad pasiektume, jog ISIS stotų prieš teisingumą dėl savo nusikaltimų prieš pažeidžiamas bendruomenes, ypač prieš moteris ir mergaites“, – kalbėjo N.Murad, pabrėždama, kad jos kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, prašydamos, kad IS įvykdytus nusikaltimus nagrinėtų Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.
„Nepaprastai stipri“
L.H.Bashar taip pat yra kilusi iš Kočo kaimo ir buvo pagrobta, kai jai tebuvo 16 metų.
„Ji yra nepaprastai stipri moteris, iškentėjusi dalykų, kurių niekam nelinkėčiau“, – AFP sakė psichologas Janas Kizilhanas, padėjęs organizuoti buvusios belaisvės gydymą Vokietijoje.
„Ji matė, kaip daugelį jos artimų pažįstamų ir giminių nužudė „Islamo valstybės“ džihadistai, dar prieš tai, kai ji buvo pagrobta, paversta verge, keliskart parduota ir nuolat žaginama kartu su kitomis merginomis jezidėmis“, – sakė jis.
Per 20 mėnesių, praleistų nelaisvėje, ji keletą kartų bandė pabėgti, kol galiausiai jai pavyko.
Tačiau po pabėgimo L.H.Bashar pateko į vienos Irako ligoninės direktoriaus rankas Havidžos mieste. Šis vyras taip pat prievartavo ir žagino ją bei kelias kitas aukas.
Visgi L.H.Bashar pavyko pabėgti su dviem draugėmis. Pakeliui į Kirkuko miestą vienos jų gyvybę pasiglemžė sprogusi mina, sakė Mirza Dinnayi, Vokietijos ir Irako pagalbos grupės „Air Bridge Iraq“ įkūrėjas.
M.Dinnayi rūpinasi L.H.Bashar nuo pat jos atvykimo į Vokietiją balandį. Ji pabėgo gyva, tačiau po sprogimo liko baisių nudegimų žymių ant jos veido. Mergina tai pat prarado dešinę akį.
„Genocidas privalo būti pripažintas“
N.Murad sakė, kad slapstydamasi Mosule, paskutinėje IS tvirtovėje Irake, labai bijojo, jog jai niekas nepadės. Vis dėlto galiausiai ją priglaudė viena musulmonų šeima.
„Jie pagamino man islamišką tapatybės kortelę“, – nurodė N.Murad ir pridūrė, kad pasinaudojo šiais dokumentais, kirsdama sieną į Kurdistaną.
2014 metais IS kovotojai surengė masines jezidų žudynes Sindžare. Dėl to dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti ir palikti pažeidžiamą bendruomenę dėl kilusios grėsmės.
JT ekspertai nurodė, kad IS ataka prieš jezidus buvo iš anksto apgalvotas veiksmas, siekiant išnaikinti visą bendruomenę – nusikaltimas, prilygstantis genocidui.
N.Murad sakė, kad per Sindžaro puolimą ji prarado šešis brolius ir motiną.
Gyvendama perkeltųjų asmenų stovykloje Kurdistane mergina susisiekė su jezidų gerovės organizacija „Yazda“. Ši padėjo jai persikelti į Vokietiją ir apsigyventi su savo seserimi.
Savo kalbose ir interviu N.Murad išreiškė gilų nusivylimą tarptautine bendruomene, kuri apleido jezidus ir paliko juos žiaurių nusikaltėlių rankose.
Pasaulio lyderiai nesugebėjo „išgelbėti mūsų nuo šio genocido“,sakė ji AFP, birželį pasakiusi kalbą viename JT Žmogaus teisių tarybos renginyje.
„Kad atgautumėte jezidų pasitikėjimą, teks daug padaryti“, – sakė ji renginyje.
N.Murad taip pat tapo Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro geros valios ambasadore, kurios pareigos – dirbti su prekybos žmonėmis aukomis.
L.J.Bashar savo ruožtu, gyvena su seserimi pietų Vokietijoje ir gydosi patirtus sužeidimus. Dabar ji vėl gali savarankiškai vaikščioti, sakė M.Dinnayi.
Ji svajoja tapti pradinių klasių mokytoja ir likti gyventi Vokietijoje.
„Ji labai stipri, linksma, turinti daug draugų asmenybė, – sakė J.Kizilhanas. – Ji neprarado drąsos ir kovoja dėl išlikimo.“
