- Pirmoji invazijos diena: „Netikėjau, kad tai įvyks“
- Pokyčiai mūšio lauke: kaip tada ir dabar kariauja Ukraina
- Ateities karas: dronai ir dirbtinis intelektas
- 3 patarimai Lietuvai: „Turite būti pasiruošę“
- Karo pabaiga „jau arti“? Ką rodo mūšio laukas
- Sunkiausia akimirka
– Esate – pulkininkas, Ukrainos specialiųjų pajėgų karys. Kariuomenėje tarnaujate daugiau nei dešimtmetį. Ar galėtumėte pasidalinti, kokios šiuo metu yra jūsų atsakomybės vienoje iš Ukrainos specialiųjų tarnybų?
– Esu vieno iš pagrindinių vadų pavaduotojas. Mūsų atsakomybės yra kaip ir visų kitų padalinių – saugoti ir ginti tam tikrą fronto atkarpą.
Kalbant apie mūsų darbo įdomumą, manau, kiekvienas karys gali matyti savo darbą kaip įdomų ir svarbų. Jei kalbėčiau konkrečiau apie savo pareigas, kaip vado pavaduotojo, tai organizuoju mūsų gynybą, padedu vadui išpildyti visus mums paskirtus uždavinius.
Bendrąja prasme, tai yra pakankamai rutininis karinis darbas. O vietos, kurioje dirbu, nenorėčiau atskleisti. Apskritai, didelio skirtumo tarp pagrindinių darbų kaip ir nėra.
Mano ekspertizė susijusi su tuo, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo savo užduotis dabar ir kuo tai skiriasi nuo invazijos pradžios.
– Prieš tai norėčiau jūsų paklausti apie Kyjivo gynybą pirmosiomis invazijos savaitėmis, kurioje, kiek žinau, dalyvavote. Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai sutrukdė Rusijos bandymams įsitvirtinti Hostomelyje, vėliau – padėjo išstumti rusus iš sostinės. Galbūt plačiau papasakotumėte apie šį laikotarpį? Koks buvo jūsų 2022 m. vasario 24 dienos rytas?
– Vasario 24-ąją mūsų būrys buvo sustiprintame režime. Kai kurie padaliniai jau turėjo savo užduotis. Aš pats saugojau vieną objektą. 4 valandą ryto sužinojau, kad Rusija apšaudė tarp Žytomyro ir Kyjivo sričių esantį praleidimo punktą. Tada pajudėjome į šiaurę ir ėmėmės užduočių, kad sulėtintume rusų kolonos judėjimą.
