Tai vyksta praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo to laiko, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją, dėl kurios elektrinei vėl iškilo pavojus ir padidėjo dar vienos radioaktyvios katastrofos rizika.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia penkis žinotinus dalykus apie katastrofą ir elektrinę šiandien.
Sprogimas
1986 metų balandžio 26 dieną 1 val. 23 min. vietos (ir Lietuvos) laiku dėl žmogiškosios klaidos per saugumo bandymą įvyko sprogimas Ukrainos šiaurėje esančios Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame reaktoriuje. Ukraina tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai.
Sprogimas išgriovė pastato vidų, į atmosferą pakilo radioaktyvių dūmų debesis, o branduolinis kuras degė ilgiau nei 10 dienų.
Siekiant sustabdyti radioaktyvų nuotėkį, sraigtasparniais buvo numesta tūkstančiai tonų smėlio, molio ir švino luitų.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nustatė, kad pagrindinė katastrofos priežastis buvo „dideli reaktoriaus ir išjungimo sistemos konstrukcijos trūkumai“ kartu su eksploatavimo procedūrų pažeidimais.
Radioaktyvus debesis
Tolesnėmis dienomis radioaktyvus debesis smarkiai užteršė Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją, o vėliau pasklido po Europą.
Pirmasis viešas perspėjimas pasirodė tik po dviejų dienų, balandžio 28-ąją, kai Švedija savo teritorijoje užfiksavo radiacijos lygio šuolį.
TATENA apie avariją oficialiai buvo informuota balandžio 30 dieną, tačiau tuometinis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas viešai tai pripažino tik gegužės 14-ąją.
Manoma, kad dėl radiacijos poveikio žuvo tūkstančiai žmonių, nors tikslaus aukų skaičiaus vertinimai skiriasi.
2005 metų Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodoma, kad trijose labiausiai nukentėjusiose šalyse patvirtintų ir prognozuojamų mirčių skaičius siekia 4 tūkstančius. Organizacija „Greenpeace“ 2006 metais apskaičiavo, kad katastrofa nusinešė beveik 100 tūkst. gyvybių.
Jungtinių Tautų duomenimis, apie 600 tūkst. žmonių, dalyvavusių valymo operacijoje, vadinamųjų likvidatorių, gavo didelę radiacijos dozę.
Katastrofa sukėlė visuomenės baimę dėl branduolinės energijos ir paskatino antibranduolinių judėjimų bangą visoje Europoje.
Rusijos okupacija
Rusijos pajėgos elektrinę okupavo pirmąją Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį dieną.
Rusai užėmė elektrinę be kovos, pasiuntę dešimtis tūkstančių karių ir šimtus tankų į Ukrainą iš Baltarusijos – artimos Maskvos sąjungininkės.
Rusijos kariai kasė apkasus ir įrenginėjo stovyklas tokiose vietovėse kaip vadinamasis Raudonasis miškas, pavadintas pagal spalvą, kurią medžiai įgavo po radiacijos sprogimo.
Neveikiančios elektrinės užėmimas sukėlė didžiulį nerimą, kad karinis incidentas gali sukelti katastrofišką branduolinę nelaimę šioje vietoje.
Rusijos kariuomenė pasitraukė iš elektrinės praėjus maždaug mėnesiui nuo karo pradžios. Tai buvo dalis atsitraukimo operacijų po to, kai dėl įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo nepavyko apsupti ir užimti sostinės Kyjivo.
Naujos grėsmės
Elektrinės liekanas dengia vidinė plieno ir betono konstrukcija, vadinama sarkofagu, paskubomis pastatyta po 1986 metų katastrofos.
Naujesnis aukštųjų technologijų išorinis gaubtas, vadinamas Naujuoju apsauginiu gaubtu (NAG), buvo sumontuotas 2016–2017 metais. Jis turi ilgainiui pakeisti senąjį sarkofagą, kuris nebuvo numatytas kaip nuolatinis sprendimas.
Masyvią metalinę išorinę konstrukciją 2025 metų vasarį pramušė Rusijos dronas, todėl ji prarado gebėjimą sulaikyti radiaciją.
Balandį paskelbtoje ataskaitoje „Greenpeace“ teigė, kad išorinio gaubto „šiuo metu negalima suremontuoti, todėl jis negali veikti taip, kaip buvo suprojektuotas, ir todėl yra radioaktyvių medžiagų išmetimo galimybė“.
Tikimasi, kad remontas užtruks apie trejus–ketverius metus.
Dar vienas Rusijos smūgis gali lemti radiacijos skydo griūtį, 2025 metų gruodį AFP sakė elektrinės direktorius.
Draudžiama zona
Teritorija aplink elektrinę buvo evakuota ir tapo draudžiama zona su apleistais miestais, laukais ir miškais.
Iš viso daugiau nei 2,2 tūkst. kvadratinių kilometrų Šiaurės Ukrainoje ir 2,6 tūkst. kvadratinių kilometrų Pietų Baltarusijoje yra praktiškai negyvenami.
Žmonės ten negalės saugiai gyventi dar 24 tūkst. metų, teigia TATENA.
Pripetės miestas, esantis už trijų kilometrų nuo elektrinės, kuriame 1986 metais gyveno 48 tūkst. gyventojų, buvo visiškai evakuotas.
Jis lieka apleistas, o jo tušti yrantys pastatai, įskaitant rūdijantį pramogų parką ir apžvalgos ratą, primena postapokaliptinį miestą vaiduoklį.
Prieš Rusijos invaziją būdavo galima organizuoti ekskursijas su gidu į šią vietą, tačiau jau beveik trejus metus ši teritorija uždaryta turistams.
Be žmogaus buvimo teritorija faktiškai tapo didžiuliu gamtos draustiniu, kuriame 1998 metais buvo reintrodukuoti reti ir nykstantys Prževalskio arkliai.
