„Esu prieš tokius grasinimus“, – pareiškė ji per interviu radijui „Deutsche Welle“.
„Manome, kad bet koks karinis sprendimas yra visiškai netobulas, ir remiame diplomatines pastangas“, – pridūrė A.Merkel.
„Kalbant apie Šiaurės Korėją, laikau bet kokius kitus variantus nepagrįstais. Todėl aiškiai nesutinku su JAV prezidentu“, – sakė ji.
A.Merkel pažymėjo, kad Vokietija nebus pasyvi Šiaurės Korėjos krizės stebėtoja.
Ši problema yra „taip pat susijusi su mumis“, pareiškė ji.
„Dėl to esu pasirengusi ir užsienio reikalų ministras yra pasirengęs prisiimti savo įsipareigojimus“, – sakė ji, turėdama galvoje šalies diplomatijos vadovą Sigmarą Gabrielį.
A.Merkel: „Dėl to esu pasirengusi ir užsienio reikalų ministras yra pasirengęs prisiimti savo įsipareigojimus.“
D.Trumpas antradienį per savo kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje griežtai pasisakė prieš Pchenjano režimą, šio mėnesio pradžioje surengusį savo šeštą ir iki šiol galingiausią branduolinio užtaiso bandymą. Be to, Šiaurės Korėja, nepaisydama jai paskelbtų sankcijų, praėjusią savaitę virš Japonijos teritorijos paleido toliausiai nuskriejusią balistinę raketą.
JAV prezidentas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė „savižudišką misiją sau ir savo režimui“.
Jei Jungtinės Valstijos bus „priverstos gintis pačios arba ginti savo sąjungininkes, neturėsime jokio kito pasirinkimo kaip tik visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją“, sakė jis.
A.Merkel ragina diplomatiniu keliu tartis su Šiaurės Korėja, kad ši atsisakytų savo raketinės ir branduolinės programų. Jos manymu, Pchenjanui galėtų būti pasiūlytas 2015-aisiais su Iranu pasirašyto branduolinio susitarimo modelis. Visgi D.Trumpas JT Generalinėje Asamblėjoje neigiamai atsiliepė ir apie pastarąjį susitarimą, kuris, jo nuomone, yra „akibrokštas“ Jungtinėms Valstijoms.
