D.Trumpas rado būdą, kaip padėti apginkluoti Ukrainą, visgi sunkiausia dalis dar priešakyje – susitarti, kas iš tikrųjų atsisakytų savo brangių oro gynybos sistemų, kurių Kyjivui šiuo metu desperatiškai trūksta.
Antradienį JAV prezidentas pareiškė, kad raketos „Patriot“ sistemoms turėtų atvykti į Ukrainą „per kelias dienas“.
Pasak dviejų su diskusijomis susipažinusių šaltinių, planą, kurį D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pristatė, Ukraina ir jos sąjungininkės įvertino teigiamai.
Kyjivo ir kitų šalių lyderiai džiaugėsi, kad D.Trumpas, kuris ne taip ir seniai dar ypač palankiai atsiliepdavo apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, iš esmės pakeitė toną.
Tačiau po pirmadienį paskelbtos naujienos ėmė aiškėti, kad D.Trumpas pristatė pagrindą, o ne konkretų planą.
Kaip teigia 10 JAV ir Europos pareigūnų, tai, kokia materialinė parama bus suteikta Ukrainai, priklausys nuo būsimų derybų dėl to, kas kokią įrangą teiks.
„Kaip visada, velnias slypi detalėse“, – atkreipė dėmesį vienas Šiaurės Europos ambasadorius Vašingtone.
Nebuvo informuoti?
Per susitikimą Ovaliajame kabinete su D.Trumpu NATO vadovas paminėjo šešias NATO šalis – Suomiją, Daniją, Švediją, Norvegiją, Nyderlandus ir Kanadą – kurios norėtų dalyvauti ginklų pirkimo schemoje.
Aukšto rango šaltiniai dviejų iš šių šalių ambasadose JAV agentūrai „Reuters“ teigė, kad jie asmeniškai sužinojo apie šį planą tik tada, kai jis buvo paskelbtas. Susidaro įspūdis, kad net artimi JAV sąjungininkai apie pasiūlymą sužinojo realiu laiku.
„Aš suprantu, kad niekas nebuvo iš anksto informuotas apie tikslias detales, taip pat įtariu, kad administracijos viduje jie tik dabar pradeda aiškintis, ką tai reiškia praktiškai“, – paaiškino vienas Europos ambasadorius.
Buvęs JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris sakė, kad D.Trumpas rado būdą, kaip subalansuoti paramą Ukrainai su Respublikonų partijos politinėmis realijomis. Tai, kad Europos sąjungininkės garantuoja JAV ginklų tiekimą, „labai atitinka tai, ką jis sakė per rinkimų kampaniją“.
K.Volkeris įvertino, kad Ukraina galiausiai galėtų gauti 12-13 „Patriot“ baterijų, tačiau gali prireikti metų, kol jos visos bus pristatytos.
Paprašytas pakomentuoti, NATO pareigūnas sakė, kad gynybos aljansas ginklų tiekimą koordinuos per mechanizmą, vadinamą NATO saugumo paramos ir mokymo Ukrainai misija, įsikūrusia Vokietijoje ir atsakinga už Vakarų karinės pagalbos Kyjivui koordinavimą.
„Šią iniciatyvą jau įsipareigojo paremti kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją, Norvegiją, Daniją, Nyderlandus, Švediją, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Suomiją, – sakė pareigūnas. – Detalės vis dar aptariamos“.
Dabar, pasak trijų JAV pareigūnų, susijusių su ginklų klausimais, prasideda tikrasis darbas. JAV atstovai dabar kalbasi su NATO sąjungininkais ir vertina, kas ką nori siųsti Ukrainai.
Vienas iš pareigūnų sakė, kad D. Trumpo administracija peržiūrėjo NATO inventorių, kad sužinotų, ką galima įsigyti. Kitos jų pastangos – bandyti įtikinti sąjungininkus padovanoti įrangą Ukrainai mainais į tam tikrus „mainus“, sakė pareigūnas.
Pasak pareigūno, mainai galėtų būti įvairūs, įskaitant atsisakymą priimti karinės įrangos dalį pagal Užsienio karinės įrangos pardavimo programą arba amunicijos siuntimą Ukrainai mainais į ankstesnę papildymo datą.
Kitas šaltinis atskleidė, kad D.Trumpas tiesiogiai dalyvavo derybose, nors kol kas derybos buvo „vangios“.
„Kol kas žmonės sakė: „Mes galime padėti“, – sakė tas pareigūnas. – Ką tai reiškia, mes nežinome“.
Putinas nesustabdys karo
Pasak dviejų JAV pareigūnų, pastarosiomis savaitėmis sparčiai griežtėjanti D.Trumpo retorika Maskvos atžvilgiu atsirado įsitikinus, kad V.Putinas nevykdo geranoriškų derybų.
„Tam tikru momentu, žinote, galiausiai kalbomis nesusikalbama. Reikia imtis veiksmų. Turi būti rezultatų“, – kalbėjo D.Trumpas per susitikimą su M.Rutte pirmadienį.
Vienas iš pareigūnų „Reuters“ teigė, kad D.Trumpas suprato, jog V.Putino ambicijos neapsiriboja vien Krymu ir keturiais rytiniais Ukrainos regionais, o Kyjivas ir Europos sąjungininkai apie tai jau kalba senokai ir dažnai.
Trys Kremliui artimi rusų šaltiniai pripažino, kad V.Putinas nesustabdys karo dėl Vakarų spaudimo ir mano, kad Rusija, kuri atlaikė griežčiausias Vakarų įvestas sankcijas, gali ištverti tolesnius ekonominius sunkumus, įskaitant D.Trumpo pirmadienį išsakytą grasinimą įvesti JAV muitus, skirtus rusiškos naftos pirkėjams.




