Buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pradėjo įgyvendinti „Sibiro plėtros programą“, savo interneto svetainėje pranešė „Resistance NGO“ grupė, kurią cituoja „TVP World“.
„Pasipriešinimo“ grupė save apibūdina kaip pasisakančią už „atskaitomybę, sąžiningumą ir skaidrumą“ vyriausybėje, taip pat už asmens teises ir laisves.
Grupė citavo Nacionalinio pasipriešinimo centro (CNR) atliktą tyrimą, iš kurio matyti, kad šie planai yra priedanga „demografiniam pertvarkymui“ ir pasirengimui masiškai iškeldinti okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus.
CNR yra Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų projektas, skirtas mokyti ir koordinuoti pasipriešinimo judėjimus Rusijos okupuotose teritorijose.
Centras teigia, kad Maskvos planuose dėl Sibiro, kurį jis apibūdina kaip „nuniokotą“, numatyta atstatyti regioną ne rusų darbo jėga, o pasitelkiant „naujai okupuotų Ukrainos regionų gyventojus“: Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko“, – rašė pasipriešinimo nevyriausybinė organizacija.
„CNR analitikai pastebi, kad Sibiras nuniokotas, jaunimas bėga, o dėl mobilizacijos žuvo šimtai tūkstančių vyrų“, – pridūrė „Resistance NGO“.
„Pramoninė imperija“
Anksčiau CNR vaizdavo Sibirą kaip kenčiantį nuo žalos aplinkai, išteklių išeikvojimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo.
Sibiro plėtros programa yra platesnių Maskvos imperinių planų, apimančių „pramoninę imperiją“ rytuose, kuri bus kuriama „ukrainiečių rankomis“, dalis, pranešė „Resistance NGO“.
Sako, kad rusai ruošia dirvą masiniams trėmimams
CNR teigia, kad Rusijos valdžia jau ruošia dirvą masiniams trėmimams ir nurodė valstybinėms institucijoms „nustatyti darbuotojus galimoms ilgalaikėms komandiruotėms į Tolimuosius Rytus ir Angaros – Jenisiejaus makroregioną [didžiulę Vidurio ir Rytų Sibiro teritoriją]“.
Mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų įstaigų vadovams laiškuose, pažymėtuose žyma „skubiai“, nurodyta nustatyti „darbuotojus, kurių neslegia šeimyninės aplinkybės“, teigė CNR.
Pasipriešinimo grupė komentavo, kad toks požiūris nukreiptas į „pažeidžiamiausius“, kuriuos „lengviausia deportuoti be didesnio rezonanso visuomenėje“. Jie pridūrė, kad ši politika primena sovietinių laikų praktiką, taikytą 1940-aisiais ir 1950-aisiais.
„Imperinės politikos esmė išlieka nepakitusi: iš pradžių pasportizacija, paskui „komandiruotės“, vėliau „valstybinės perkėlimo programos“ ir galiausiai – visiškas okupuotų regionų demografinės sudėties pakeitimas“, – rašė „Resistance NGO“.
