Anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Rusija sparčiai didina ginklų gamybą. Žvalgybos duomenimis, šiemet Rusija pagamins 1 500 tankų, 3 000 šarvuočių ir 200 raketų „Iskander“. Jis taip pat pridūrė, kad Maskva bendradarbiauja su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu ir atkuria savo pajėgas naudodama Kinijos technologijas.
Aljanso generalinis sekretorius teigė, kad Rusija per penkerius metus gali būti pasirengusi užpulti NATO, o Aljanso lyderiai šį mėnesį turėtų susitarti padidinti karines išlaidas iki 5 proc. BVP, kad suvaldytų šią grėsmę.
Pirmadienį Londone pasakytoje kalboje M.Rutte teigė, kad NATO reikia „didelio šuolio mūsų kolektyvinėje gynyboje“, kuris apimtų drakonišką apginklavimą siekiant atgrasyti vis labiau militarizuojamą Rusiją.
Tai apimtų penkis kartus didesnę oro gynybą, tūkstančius tankų ir milijonus artilerijos sviedinių, kad būtų padidintos atsargos ir užtikrinta, kad NATO šalys atitinka dabartinį Rusijos produkcijos lygį.
„Pavojus neišnyks net tada, kai karas Ukrainoje baigsis“, – pabrėžė M.Rutte, atspindėdamas įsitikinimą, kad Kremlius nesiims demilitarizacijos, net jei bus sutarta dėl paliaubų ir galiausiai bus sudaryta taika su Kyjivu.
Šios pastabos išprovokavo tiesioginį Maskvos atsaką. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad rengiamu planu NATO „demonstruoja save kaip agresijos ir konfrontacijos įrankį“.
Tuo tarpu Vokietijos federalinės žvalgybos vadovas Bruno Kahlis pažymėjo, kad Maskva norėtų patikrinti NATO 5-ąjį straipsnį, kuris apibrėžia, kad puolimas prieš vieną ar kelis Šiaurės Atlanto aljanso narius laikomas puolimu prieš visus.
Kaip praneša NTV, jo teigimu, nereikėtų nepakankamai vertinti Rusijos agresijos, nes Kremliaus tikslas yra išplėsti įtaką Vakaruose.
„Esame visiškai įsitikinę ir turime žvalgybos įrodymų, kad Ukraina yra tik vienas žingsnis kelyje į Vakarus. Maskvoje yra žmonių, kurie nebetiki, kad NATO 5-asis straipsnis veikia. Ir jie norėtų tai patikrinti“, – sakė jis.
Analitikų vertinimu, Rusijai nereikia atkurti savo pajėgų iki lygio, buvusio iki 2022 m., kad keltų grėsmę NATO šalims. Ji galėtų pradėti karines operacijas prieš NATO valstybę iki 2030 m..
Kovo mėnesį Vokietijos žvalgyba pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rengiasi dideliam karui su NATO iki dešimtmečio pabaigos.
-
Rusija pareikalavo išvesti NATO karius iš Rytų Europos, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje
-
Vokietijos žvalgybos vadas atskleidė, kaip Rusija galėtų išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį
-
NATO vadovas: norint užbaigti karą, prie derybų stalo turi sėstis Putinas, o ne šis istorikas
-
Vokietijos žvalgybos vadovas: Rusija galėtų pasiųsti „žaliųjų žmogeliukų“ NATO ryžtui išbandyti
Balandį Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad 2025 m. rugsėjį Bundesveras surengs plataus masto pratybas, kurių metu bus treniruojamasi veiksmams galimo Rusijos puolimo prieš NATO šalis atveju.
2024 m. gruodį Suomijos leidinys „Iltalehti“ rašė, kad NATO mano, jog Rusija treniruojasi pulti Suomiją ir Baltijos šalis, ypač Estiją, taip pat Norvegiją, ir neatsisako planų tai įvykdyti.
