Sekite 15min Google
Taip pat pažymima, kad Lenkijos valdžios institucijos perspėja apie galimus Rusijos veiksmus prieš šalies logistikos infrastruktūrą, kuriais būtų siekiama sutrikdyti pagalbos pristatymą Ukrainai.
Buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera pareiškė, kad 2026–2027 metų žiemą gali „gerokai padaugėti“ prieš Europos valstybes nukreiptų „hibridinių operacijų“. Tarp galimų grėsmių jis paminėjo įvairias oro atakas, įskaitant dronų smūgius infrastruktūros objektams, administracinėms įstaigoms ir civiliniams taikiniams.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, reaguodamas į J. Siewieros komentarus, pažymėjo, kad Lenkijos, Ukrainos ir sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys rodo, jog iki Kalėdų Lenkijoje galima tikėtis „tam tikros eskalacijos“. Jos pobūdis kol kas neaiškus, tačiau tikėtina, kad ji gali įvykti artimiausiu metu, dar iki metų pabaigos.
„Rusija suintensyvins diversijų ir provokacijų rengimą, ypač prieš dujų, naftos ir maisto produktų gabenimą į Ukrainą, taip pat prieš logistikos ir geležinkelių infrastruktūrą Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, ir tikrins Lenkijos reakciją“, – D. Tuską cituoja ISW.
Analitikai taip pat priminė 2025 metų lapkričio 15 dieną surengtus išpuolius prieš Lenkijos geležinkelio linijas netoli Dorohusko pasienio perėjos Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.
Problema ta, kad Rusija vis dažniau rengia dronų atakas prieš Ukrainos pasienio kontrolės punktus ir objektus palei Lenkijos ir Ukrainos sieną.
Karo studijų instituto analitikai pažymi, kad Kremlius tikisi, jog tokie diversiniai veiksmai atgrasys Vakarus nuo pagalbos Ukrainai teikimo tuo metu, kai Rusija intensyvina savo 2026–2027 metų žiemos smūgių kampaniją prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą.
Šios kampanijos tikslas – sukelti kuo didesnių sutrikimų Ukrainos ekonomikai ir civilių gyventojų kasdieniam gyvenimui.
Ataskaitoje primenama, kad Rusija bent nuo 2024 metų intensyvina padegimus ir diversinius išpuolius prieš Europos gynybos pramonės objektus. Tarp jų minimi ir neseniai įvykdyti išpuoliai Estijoje bei Vokietijoje.
Tokie išpuoliai Kremliui yra palyginti mažai kainuojantis būdas trikdyti Vakarų pagalbos tiekimą Ukrainai.
Europos žvalgybos tarnybos anksčiau perspėjo gynybos pramonės įmonių vadovus, kad Rusija suintensyvino bandymus juos nužudyti. Dėl to bendrovės sustiprino savo aukščiausio lygio vadovų asmens apsaugos priemones.
Leidinio „Financial Times“ (FT) duomenimis, Kremlius įsakė išplėsti diversines ir „hibridines“ operacijas Europoje, siekdamas per artimiausius mėnesius smarkiai susilpninti Europos paramą Kyjivui.
Kremliaus agentų taikiniais tampa gynybos pramonės įmonių vadovai ir kiti aukštas pareigas einantys darbuotojai.
Leidinio šaltiniai patikslino, kad Rusijos specialiosios tarnybos taip pat taikosi į mažesnių bendrovių vadovus, ypač tų įmonių, kurios gamina dronus arba jų komponentus.
