Jis išanalizavo pranešimus apie trečiadienį įvykusį dviejų prezidentų pokalbį telefonu ir įvardijo lingvistinius niuansus, kurie rodo D.Trumpo pataikavimą V.Putinui.
Per visą savo ketvirtį amžiaus, praleistą valdžioje, V. Putinas siūlė JAV kartu kovoti su bet kokiu priešu – islamo teroristais, Somalio piratais, pandemija ar visuotiniu atšilimu, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A.Baunovas. Paradoksalu, bet Rusijos vadovui pavyko susitarti tada, kai jis tapo pagrindiniu Vakarų priešininku ir, atrodytų, turėtų būti labiausiai nutolęs nuo tikslo.
„D.Trumpo pasakojime apie pokalbį su V.Putinu karas atrodo tik kaip toks bendras priešas, kaip COVID ar islamo terorizmas, kurį reikia nugalėti bendromis jėgomis. Tiesa, kad tai įvyktų, pati Amerikos politika turėjo pradėti sparčiai keistis.
Šiuo požiūriu V.Putino tezė, panaši į [diktatoriaus Francisco] Franco tezę [Ispanijos] išėjimo iš tarptautinės izoliacijos dienomis, buvo pagrįsta: mes nepajudinamai liksime ten, kur esame, o jie pasilenks po mumis. Taktika yra „panaudoti jėgą, o tada taps būtina susidoroti su pasekmėmis“. Tačiau ši technika dar niekada nebuvo naudojama taip grubiai, taip įžūliai, prisidengus jų pačių branduoliniais ginklais, ir dar niekada nebuvo taip lengvai priimta“, – aiškino ekspertas.
Vašingtonas suartėja su Maskva nepaisydamas Europos ir prieštaraudamas ilgametei Baltųjų rūmų santūraus bendravimo su autoritariniais nepajudinamais vadovais praktikai, pažymėjo jis.
„Derybos dėl karo nutraukimo suponuoja buvimą prie bendro stalo ir su agresoriumi, jei agresorius nėra nugalėtas, ir netgi pagarbų pokalbį su juo, o ne rėkimą ir ultimatumus. Šiuo atžvilgiu D.Trumpas viską daro standartiškai.
Kitas dalykas, kad tai daro žmogus, iš kurio girdime beveik nenutrūkstamą šūkių ir ultimatumų srautą įvairiomis kryptimis. Tokiame fone pabrėžtinai geranoriškas, netgi pagiežingas pranešimo apie pokalbį su V.Putinu tonas išsiskiria gana kontrastingai“, – pastebėjo A.Baunovas.
Išstudijavęs pranešimus apie pokalbį, analitikas išskyrė 11 akivaizdžių liaupsių pavyzdžių, kurių griebėsi Baltųjų rūmų vadovas.
Pasak jo, D.Trumpas stengiasi įtikti V.Putinui, pradėdamas nuo žodžių „ilgas ir labai produktyvus“ pokalbis.
A.Baunovo numone, tai, kad pirmiausia paminėjo „Mes aptarėme Ukrainą“ reiškia, kad situacija Ukrainoje D.Trumpui yra prioritetas bendraujant su Rusija.
„Artimieji Rytai“ atskirti kableliu po Ukrainos – tai labai naudingas pokalbio vystymasis V.Putinui.
„Tai reiškia, kad Amerikos prezidentas mato jį ne tik kaip agresorių, kurį reikia sustabdyti, nors ir aukos nuolaidų kaina, bet ir kaip pasaulinį veikėją, kuriam dalyvaujant galima išspręsti likusius „prakeiktus" klausimus. Gali būti, kad Artimųjų Rytų temą į pokalbį įvedė pats V.Putinas“, – svarstė analitikas.
Vienos iš pokalbio temų – energetikos – paminėjas nurodo galimybę, kad D.Trumpas pagąsdino V.Putiną mažesnėmis naftos kainomis.
„Tačiau gali būti, kad tai tiesiog bendras pašnekovų įsipareigojimas tradicinei energetikai ir skeptiškas požiūris į spartesnę energetikos transformaciją“, – rašė A.Baunovas.
„Dirbtinis intelektas“ – labiau tikėtina, kad tai bus D.Trumpo tema, tačiau V.Putinas ten taip pat galėjo įtraukti temą apie iškraipymus, kuriuos į dirbtinį intelektą tariamai įnešė „liberalios jėgos“.
Minimas „dolerio galios“ aptarimas galimai išduoda V.Putino patikinimus apie tai, kaip sankcijos Rusijai ir jos turto areštas kenkia doleriui kaip tarptautinei valiutai.
„Abu apmąstėme Didžiąją mūsų tautų istoriją ir tai, kaip sėkmingai kartu kovojome Antrajame pasauliniame kare“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ po pokalbio rašė D.Trumpas.
„Tai ne tik grynas, nesumeluotas saldumas Rusijos vadovo ausims, bet ir bendra didžios praeities ir „didžiųjų tautų arkos" – istorijos subjektų, kur mažiau didingi yra jos objektai – platforma“, – išskyrė ekspertas ir pridūrė, kad šioje vietoje V.Putinas tikrai pasisakė apie nacizmo reabilitavimą ir istorijos reviziją Ukrainoje, Rytų Europoje, o gal ir Europoje apskritai.
„Sutarėme dirbti kartu, labai glaudžiai, įskaitant lankymąsi vienas kito šalyse“, – sakė D.Trumpas.
A.Baunovo vertinimu, pažadas keistis vizitais yra V.Putino sėkmė: "Amerikos prezidento vizitą į bet kurią diktatūrą bet kuri diktatūra suvokia kaip aukščiausią tarptautinio įteisinimo formą, beveik magišką ritualą, panaikinantį diplomatinį prakeiksmą. Dabar teks karštligiškai padirbėti, kad tezę apie didžiąją istoriją ir karą būtų galima suderinti su teze apie vizitą ir gauti pakvietimą į Pergalės paradą, o paliaubas būtų galima suderinti su juo laiku.“
D.Trumpas tikino, kad „pradėsime nuo to, kad paskambinsime Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir informuosime jį apie pokalbį, o aš tai padarysiu tuojau pat.“
Analitikas mano, kad tai „labai sunki frazė Ukrainai, nes D.Trumpo kalba įteigia tam tikrą kolektyvinį „mes“ su V.Putinu – Ukrainos atžvilgiu. Be to, ši frazė rodo, kad būtent „mes su V.Putinu.“
D.Trumpas paskelbė ir savo derybinę komandą, kurią sudaro valstybės sekretorius Marco Rubio, Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Johnas Ratcliffe'as, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Walzas ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas. Į ją neįtrauktas specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas, kuris yra gana griežtas Maskvos atžvilgiu.
Frazių „milijonai žmonių žuvo kare, kurio nebūtų buvę, jei būčiau prezidentas“ ir „noriu padėkoti V.Putinui už laiką ir pastangas, kurių jis skyrė šiam pokalbiui“ derinys yra simbolinis atsakomybės perkėlimas nuo V.Putino buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui, išskyrė A.Baunovas.
Tokiais žodiniais triukais D.Trumpas paverčia Rusiją lygiaverte konflikto sureguliavimo dalyve, mano ekspertas.
„V.Putino vaidmuo karo pradžioje iškeliamas iš lygties ir jam kartu su D.Trumpu suteikiamas naujas taikdario vaidmuo“, – apibendrino analitikas.




