Tai bus jau septintasis Angelos Merkel vizitas Kinijoje.
Vokietijai, kurios ekonomika didžiausia Europos Sąjungoje (ES), Kinija yra labai svarbi masinės gamybos rinka, o kinų kompanijas itin domina vokiškos technologijos ir milijonai naujų geidžiamų vokiškų prabangos prekių, pradedant „Audi“ sedanais ir baigiant brangia buitine technika.
A.Merkel lydės verslo lyderių delegacija, kurioje bus aukščiausi „Siemens“, „Volkswagen“, „Airbus“, „Lufthansa“ ir „Deutsche Bank“ vadovai, šią savaitę pranešė dienraštis „Bild“.
Vyriausybės pareigūnai nepatvirtino „Bild“ paskelbtos verslininkų delegacijos sudėties, tačiau sakė, kad įmonių vadovai tikisi pasirašyti susitarimus Pekino Tiananmenio aikštėje esančioje Didžiojoje liaudies salėje, kurie sutvirtintų dvišalius verslo ryšius.
Kinija yra labai svarbi masinės gamybos rinka, o kinų kompanijas itin domina vokiškos technologijos ir milijonai naujų geidžiamų vokiškų prabangos prekių.
Kinija už Europos ribų Vokietijai yra antroji pagal dydį eksporto rinka po Jungtinių Valstijų. Pernai ji pardavė Kinijai prekių už 67 mlrd. eurų, tuo tarpu importas iš Azijos ekonomikos milžinės viršijo 73 mlrd. eurų.
„Per praėjusį dešimtmetį Vokietijos eksportas į Kiniją eksponentiškai augo “, – sakė Hansas Kundnani iš Europos išorės santykių tarybos.
„Lūžio tašku tapo 2008-2009 metų finansų krizė ir po jos ištikusi euro zonos krizė, nuo kurių smarkiai nukentėjo kai kurios Vokietijos rinkos Europoje... ir Kinijos rinka tapo dar svarbesnė“, – sakė jis.
„Dabar yra beveik tobula simbiozė: Vokietijai reikia eksporto rinkos, o Kinijai reikia technologijų“, – pabrėžė H.Kundnani.
Per pastarąjį savo vizitą į Kiniją A.Merkel neslėpė, kad jai padarė įspūdį sparti ekonominė Kinijos transformacija.
Kanclerė dažnai mėgsta pabrėžti, kad nuo krizės nukentėjusiai Europai reikia pasitempti ir įgyvendinti reformas, jei ji nori išlikti pasaulio rinkoje, toliau sparčiai kylant tokioms Azijos milžinėms kaip Kinija.
Kinijos premjeras Li Keqiangas pirmadienį pasitiks A.Merkel su garbės sargyba, nors pagal Kinijos protokolą tai daroma tik per valstybių vadovų vizitus, o kanclerė yra vyriausybės vadovė.
Per vizitą įvyksiantis A.Merkel susitikimas su prezidentu Xi Jinpingas bus antrasis iš trijų, numatytų šiais metais. Trečiasis susitikimas suplanuotas spalį Berlyne per bendrą kabinetų posėdį.
A.Merkel savo trijų dienų vizitą pradės sekmadienį Čengdu mieste, pietvakarinės Sičuano provincijos, kurioje gyvena kiek daugiau nei 80 mln. žmonių, panašiai tiek, kiek visoje Vokietijoje, sostinėje.
Mieste, turinčiame 14 mln. gyventojų, veikia apie 160 vokiečių įmonių. Čia A.Merkel apsilankys didžiausios Europos automobilių gamintojos „Volkswagen“ ir Kinijos bendros įmonės gamykloje bei dalyvaus urbanizacijos forume.
Parodydama dėmesį Kinijos augimą lydinčioms socialinėms problemoms, kanclerė taip pat apsilankys socialiniame centre, kur teikiama pagalba vidaus „darbo migrantų“ vaikams.
Jungtinės verslo tarybos susitikime Pekine vokiečių delegacija turėtų akcentuoti tokias problemas, kaip sąžininga prieiga prie rinkos užsienio kompanijoms ir pagarba intelektinės nuosavybės teisėms.
„Dabar yra beveik tobula simbiozė: Vokietijai reikia eksporto rinkos, o Kinijai reikia technologijų“, – pabrėžė H.Kundnani.
Keblesni žmogaus teisių klausimai veikiausiai bus aptarti tyliai, už uždarų durų, Vokietijos pareigūnams tvirtinant, kad Kinijos atžvilgiu tokie metodai gali būti efektyvesni už grūmojimą pirštu.
Temų tokioms diskusijoms pakanka. Viena jų gali būti Berlyne šiuo metu vykstanti didžiausia kinų menininko disidento Ai Weiwei paroda, į kurią Pekinas jos autoriaus neišleido.
Analitikai sako, kad A.Merkel, kuri 2007 metais užsitraukė Pekino nemalonę, susitikusi su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama, veikiausiai aštriai nekels žmogaus teisių klausimų, kad tai nepakenktų dvišaliams santykiams.
„Mano nuomone, žmogaus teisės vis labiau pajungiamos Vokietijos ekonominiams interesams, – sakė H.Kundnani. – Vokietija nebekelia šių klausimų taip, kaip anksčiau“.
Jis pažymėjo, jog tai gali būti prarasta galimybė, turint galvoje faktą, kad „Vokietija dėl savo ekonominių ryšių su Kinija veikiausiai yra vienintelė ES valstybė, turinti tam tikrų svertų ją paveikti“.
