Lenkijos aplinkosaugos tarnybos direktorius Tomaszas Wlodarski rudenį nustebo, kuomet jo biure apsilankė saugumo pareigūnai. Dar keisčiau viskas nušvito, kuomet šie paprašė informacijos, kuri dar nebuvo pasirodžiusi spaudoje.
Jo organizacija ne vienintelė pajuto spaudimą. Vyriausybės pareigūnų vaidmuo čia labai svarbus. Spalį Lenkijos iždo ministras Mikolajus Budzanowski kritikavo prieš anglių naudojimą nusiteikusią organizaciją, teigdamas, kad nevyriausybinė organizacija (NVO) peržengė savo aktyvumo ribas. Šie pareiškimai supykdė apie 20 kitų NVO, kurios premjerui Donaldui Tuskui nusiuntė laišką, vadindamos įvykius „beprecedente ataka“ prieš Lenkijos visuomenę.
Tariamas aplinkosaugos grupių spaudimas neatrodo nesuderinamas su Varšuvos požiūriu aplinkosaugos klausimais. Tuo metu, kai aplinkosaugininkai priešinasi, valdžia planuoja statyti dar daugiau nuo anglie priklausomų elektrinių.
Pirmadienį, nuo anglių priklausoma Lenkija tęsė savo pasipriešinimą prieš labai reikalingą Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą. Anglis žemyne laikoma viena pagrindinių visuotinio atšilimo priežasčių. Tačiau toks pasipriešinimas nenustūmė Lenkijos į kampą, priešingai, šiai pavyko pasiekti, kad šiemet Dohoje vykusi klimato kaitos konferencija, kitąmet atkeliautų į jų šalį.
Anglo-holikai
„Jie yra anglies-holikai, tai geriausias terminas, tai siaubinga, bet tai tiesa“, - teigia profesorius Michaelis LaBelle.
Lenkija yra priklausoma nuo anglių ir vyriausybės interesų, skelbia spiegel.de. Neseniai premjeras D.Tuskas spaudos konferencijoje pasakė, kad „energija yra raktas į politiką“. Nepaisant to, kad komunizmas šalyje žlugo daugiau nei prieš 20 metų, dauguma energetinės pramonės išliko vyriausybės rankose. Nors daugelis didžiausių energetikos įmonių buvo privatizuotos, valstybei priklauso didelė akcijų dalis.
„Yra didžiulis suinteresuotumas išlaikyti esamą energetikos sistemą, atsinaujinančios energijos sistema yra tokia išblaškyta visoje šioje žaidėjų sistemoje“, – teigia energetikos politiką Centrinio Europos universiteto Budapešte dėstantis profesorius Michaelis LaBelle. „Jie yra anglies-holikai, tai geriausias terminas, tai siaubinga, bet tai tiesa“.
Anglių vartotoja
Pasaulio anglių asociacijos duomenimis, Lenkija yra dešimta pagal dydį anglies vartotoja pasaulyje, 92 proc. elektros energijos ji gamina iš akmens anglių. Nepaisant Europos Sąjungos tikslų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Lenkija spaudžia pakeisti senus anglies vartojimo planus naujais, gerokai masyvesniais.
 |
| AFP/Scanpix nuotr./Lenkijos elektros jėgainė |
Tai nėra itin suderinama su Europos išmetamo CO2 kiekio mažimo planais. Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (ES ŠESD ILPS) – viena svarbiausių kovos su klimato kaita priemonių. Šių leidimų poreikis didėja, tad anglies kaina turėtų dar labiau pabrangti. Tačiau Lenkija kovoja prieš taršos leidimų pabranginimą ir prieš ambicingus planus sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį. Varšuva taip pat padidino spaudimą, siekdama gauti papildomų leidimų naujiems ir esamiems įrenginiams.
„Tokia situacija dabar yra Lenkijoje, kur vyriausybė skatina valstybines įmones statyti naujas anglimi kūrenamas elektrines. Kartais investicijos planuojamos nesilaikant aplinkosaugos teisės aktų, visų pirma Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisinių sprendimų“, – pasakojo teisininkas Marcinas Stoczkiewiczius, dirbantis Europos teisinės aplinkos apsaugos organizacijoje.
Ši organizacija taip pat susilaukė Lenkijos iždo ministro neigiamų komentarų.
„Pokalbių klimatas pasikeitė. Atrodo, kad vyriausybė bando siekti dar didesnių investicijų į nuo anglių priklausomą pramonę, nepaisant to, kad pažeidžia įstatymus“, – sakė Marcinas Stoczkiewiczius.
Už teršalus daugiau nemokės
Lenkijos aplinkos ministras Marcinas Korolecas teigia, kad jau dabar šalis už teršalų išmetimus moka didžiausią kainą, kokią yra pajėgi sumokėti pramonė ir piliečiai.
Šiemet Lenkija dukart vetavo naujų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemones. Lenkai stengiasi pergudrauti šią sistemą, kaip ir pakeisti prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos darbą. Sistema siekia laipsniškai sumažinti anglies dioksido išmetimą, tad leidimai taptų vis brangesni. Dabar už toną anglies dioksido emisijos reikia mokėti 7,13 euro.
Tokių susivienijusių su Lenkija šioje situacijoje yra ir daugiau, tai ne tik politikai, bet ir didelės bendrovės, naftos kompanijos, įskaitant „Shell“, visos jos siekia, kad išmetimų apribojimas būtų trumpalaikis.
Lenkija teigia, kad pasiūlymas iš dalies pakeisti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, per ateinančius septynerius metus šaliai kainuotų daugiau nei milijardą eurų. Esą sistema neturėtų būti keičiama.
Lenkijos aplinkos ministras Marcinas Korolecas spiegel.de teigė, kad jau dabar šalis už teršalų išmetimus moka didžiausią kainą, kokią yra pajėgi sumokėti pramonė ir piliečiai.
Mažai tikėtina, kad Lenkijai ilgai pavyks atidėlioti savo problemų sprendimą. Nors šiandien CO2 emisija atsieina pigiai, kaina ateityje neabejotinai didės. Dabartinė situacija, kuri remiasi sovietinių, akmens anglimis kūrenamų ir pigiai eksploatuojamų elektrinių naudojimu, negalės tęstis neribotą laiką.
Statys dar daugiau elektrinių
Dujų gavimas Lenkijai yra gana sudėtingas. Europa jas perka iš Rusijos, o lenkai istoriškai jais nepasitiki. Lenkai siekia patys išvystyti skalūninių dujų pramonę.
Kol kas vienintelė Lenkijos energetinė strategija – nuo anglių priklausoma pramonė. Užmojų vyriausybė turi nemenkų. Per ateinančius aštuonerius metus lenkai į anglimi kūrenamas elektrines ketina investuoti 24 mlrd. eurų, kurių dauguma skirti 11 300 megavatų galingumo anglies elektrinėms statyti.
„Mūsų ekonomika priklausoma nuo anglimi pagamintos elektros energijos. Tai yra faktas. Šalis turėtų ieškoti švaresnės energijos šaltinių“, – teigė aplinkos ministras.
Tačiau tokių planų, regis, artimiausioje ateityje šalis neturi.
