„Minime metines, kurių niekas nenorėjo matyti“, – sakė Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič.
„Mūsų mintys šiandien yra su Ukrainos žmonėmis“, – pridūrė ji.
Ji ir kiti Strasbūre įsikūrusios ET vadovai bendrame pareiškime pakartojo, kad „tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Europos Taryba, kuriai priklauso 46 valstybės narės, buvo įsteigta po Antrojo pasaulinio karo stebėti ir ginti žmogaus teises Europoje.
Narės pašalino iš savo gretų Rusiją po jos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną.
ET žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič teigė, kad Ukrainoje ir toliau vykdomi „rimti žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai“.
„Reikia dėti visas pastangas, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn už visus žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus, padarytus per šį karą“, – sakė ji.
Praėjusiais metais ET susitarė sukurti prašymų dėl karo metu padarytos žalos atlyginimo registrą.
Galiausiai bus nustatyta bendra suma, kad iš Maskvos būtų galima išieškoti reparacijas.
Nuo balandžio pabaigos ukrainiečiai galės registruoti savo prašymus internetu, naudodamiesi esama vyriausybės programėle „Dija“.
Jos direktorius Markijanas Kliučkovskis praėjusį mėnesį sakė, kad joje bus kaupiami „prašymai, susiję su gyvybės netekimu ir sužalojimu, su priverstiniu perkėlimu ar deportacija, su sužalojimu, kankinimu ir kitokio pobūdžio fizinėmis kančiomis, įskaitant seksualinį smurtą konflikto metu“.
Kitos kategorijos apimtų „ieškinius, susijusius su pajamų, įplaukų ar turto praradimu, ieškinius, susijusius su verslo praradimu“ ir „ieškinius, susijusius su žala aplinkai“, sakė M. Kliučkovskis.
