Karo nusiaubtame Afganistane saugumo situacija tragiška jau septynerius metus. Visi indikatoriai rodo, kad ji toliau prastėja. Tačiau pastaruoju metu Kabulas gyvena galimo susitaikymo su radikaliu islamo judėjimu nuotaikomis.
Ir vis dėlto, jei iš tikrųjų prasidėtų tiesioginės derybos su svarbiausiais Talibano lyderiais, kokias realias pasekmes jos turėtų?
Kariuomenės veteranas
Prieš Afganistano vyriausybę veikiančios pajėgos nėra susivienijusios – tarp jų daug konkuruojančių ego, strategijų ir tikslų. Vienintelis šias visas grupes vieninjantis dalykas – bendras atspirties taškas, t. y. neapykanta oficialiai Afganistano valdžiai.
Taip, Talibanas yra reikšminga ir stipri visų sukilėlių dalis. Tačiau talibai nėra vieninteliai svarbūs šalį niokojančios kovos dalyviai. Be abejonės, geriausiai žinomas iš jų – „Al Qaeda“.
Dar yra ir „Hezb Islami“ tinklas, kuriam vadovauja buvęs muhadžinų lyderis Gulbuddinas Hekmatyaras. Ir dar viena sukilėlių grupuotė, kuriai vadovauja Afganistano kariuomenės veteranas Jalaluddinas Haqqanis. Manoma, kad ši grupuotė atsakinga už šią vasarą įvykdytą išpuolį Indijos ambasadoje Kabule.
Norint užbaigti kruvinas kovas Afganistane, kalbėtis reikia su visomis ekstremistų grupuotėmis, ne vien su Talibano atstovais. Tačiau tai – neįmanomas dalykas. Faktiškai nėra abejojančių, kad derėtis su „Al Qaeda“ – neįmanoma.
Vis dėlto tikimasi, kad ir derybos tik su Talibano atstovais, padėtų sumažinti konflikto mastus Afganistane. Vis labiau pripažįstama, kad derybos su sukilėliais duoda rezultatų.
Politinė savižudybė
Akivaizdu, kad galimi pokalbiai su Talibano atstovais lengvi nebus. Jų dvasinis lyderis – mula Omaras – jau ne kartą akcentavo savo reikalavimą, kad visi 70 tūkst. užsienio valstybių karių paliktų šalį. Tačiau šalies vadovas H.Karzajus negali sutikti su šiuo reikalavimu, nes tai būtų politinė savižudybė. Jo valdžia tokiu atveju neabejotinai žlugtų. Spėjama, kad užsienio pajėgoms pasitraukus iš Afganistano, Talibanas pasklistų ir įsitvirtintų didžiojoje šalies dalyje.
Be to, neaišku, su kuo tiksliai reikia kalbėtis. Ar iš viso įmanoma bendrauti su Talibano vyriausiais lyderiais? Tačiau norint pasiekti bet kokį pagrindą turintį susitarimą, šių vadovų dalyvavimas derybose neišvengiamas.
Be to – ar Talibano atstovai nori taikos derybų? Daugelio afganistaniečių įsitikinimu, sukilėliai šalyje stipriai įsitvirtinę, tuo partu oficiali valdžia yra silpna, korumpuota ir neefektyvi. Daugelis iš šių žmonių mieliau valdžioje matytų Talibano atstovus.
Reikšmė nesumažės
Kai kurie analitikai įsitikinę, kad su kai kuriais svarbiais Talibano atstovais, pastaruosius septynerius metus praleidusius sudėtingomis ir pavojingomis gyvenimo sąlygomis, būtų galima susitarti.
Tačiau yra ir afganistaniečių, įtariai žiūrinčių į H.Karzajaus pasiūlymą talibams. Jie įtaria, kad pagrindinis užslėptas šalies vadovo tikslas – laimėti paštūnų, aktyviai remiančių talibus, paramą per kitais metais įvyksiančius Afganistano prezidento rinkimus.
Taigi galbūt ir mąstoma apie Afganistano valdžios derybas su Talibano atstovais, tačiau iki šiol jokių ypatingų pasiekimų nėra. Netgi neaišku, ar apskritai Afganistano valdžia turi kokią nors aiškią strategiją šiuo klausimu.
Didžioji dalis afganistaniečių įsitikinę, kad sukilėliai šalyje bus stiprūs dar ilgai ir kad bet koks susitarimas su jais artimiausiu metu neįmanomas.
