Europos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų skaičius
Leidinyje pažymėta, kad nepaisant didelių nuostolių karo su Ukraina metu, Rusijos armijos skaičius išaugo iki milžiniško 1,32 milijono žmonių. Šis skaičius gerokai viršija bet kurios Europos šalies nuolatinės armijos skaičių.
Pažymima, kad plataus masto invazija į Ukrainą nuo 2022 m. leido Putinui tris kartus padidinti savo armijos dydį. Jis siekia sukurti antrą pagal dydį armiją pasaulyje po Kinijos su 1,5 milijono žmonių reguliariomis pajėgomis ir iki 2,38 milijono žmonių, įskaitant rezervistus.
Leidinyje priduriama, kad Europa tik dabar pradeda suvokti savo trūkumus gynybos srityje. Nuo Šaltojo karo pabaigos išlaidos apskritai mažėja, todėl Europos stiprybė yra jos vienybė.
Leidinyje apskaičiuota, kad NATO gali iš viso dislokuoti 3,14 milijono aktyvių karių ir 2,75 milijono rezervistų, o tai iš viso sudaro 5,89 milijono žmonių. Aljansas turi daugiau nei 14 000 tankų ir apie 21 000 lėktuvų.
Rusija šiuo metu gali mobilizuoti apie 2 milijonus rezervistų, o tai iš viso sudaro apie 3,32 milijono žmonių, pažymėjo leidinys. Be to, Maskva turi apie 12 000 tankų ir beveik 4500 lėktuvų.
Be to, leidinyje pabrėžta, kad NATO didžiąja dalimi priklauso nuo JAV ginkluotųjų pajėgų. Buvo tikimasi, kad 2025 m. bendros sąjungininkų išlaidos sieks 1,59 trilijono JAV dolerių, tačiau Vašingtonas buvo pasirengęs padengti 980 milijardų JAV dolerių iš šios sumos.
Jei JAV atsisakytų prisijungti prie Europos karo su Rusija, NATO turėtų maždaug 608 milijardus dolerių, kad galėtų pasipriešinti maždaug 145 milijardams dolerių, kuriuos kasmet išleidžia Rusija, apskaičiavo leidinys. Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) skaičiavimais, Rusijos suma, atsižvelgiant į perkamosios galios koregavimą, gali siekti daugiau nei 460 milijardų dolerių.
Kiti veiksniai, kurie turėtų įtakos įvykių baigčiai
Leidinyje pažymėta, kad taktikos ir technologijų skirtumai tarp Europos šalių lemtų neefektyvumą. Rusija nesusidurtų su tokia problema.
Be to, leidinyje manoma, kad visuomenės parama didžiąja dalimi priklausytų nuo to, kas pultų pirmas. Tuo metu, kai Kremlius jau nuteikė rusus kariniam susidūrimui, Europos demokratijoms būtų sunkiau rasti norinčių savanorių.
Leidinyje primenama, kad 2024 m., kai tuometinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas pasiūlė įvesti privalomąją karinę tarnybą šalyje, tik 47 proc. gyventojų palaikė šią iniciatyvą.
